Vėjo aitvaras

Aukštai danguje plaikstosi aitvaras. Tai čia, tai ten… Jis nevienas. Jis ne pats sau. Ten yra Jis ir aš! Vėjo aitvaras, metantis viršun kasdienybės rūpesčius ir sunkumus, rūpesčius ir pykčius. Toli toli! Iškratoma vėjo, dėlioju šviežias, skaidrias mintis. Ausyse kalbantis vėjas, atnešantis kitą žvilgsnį dienai. O dar ir aitvaro saitas, kuriuo jis tvirtai laikomas ir…

Skirtumai santuokoje

Šiuo metu skaitau Nicky & Sila Lee knygą apie santuoką (vokiškai “Das Ehe-Buch“). 8 knygos skyriuje aprašomi skirtumai poroje, kaip stiprybė ir vertybė. Esu ne kartą girdėjusi, kad skirtybės traukia, tačiau tai viena pagrindinių skyrybų priežasčių. Knygoje skirtumai pabrėžiami, kaip pliusai, vedantys į tobulėjimą, poros gyvybei suaktyvinti. Niekam ne paslaptis, kad kito kitoniškumą priimti ir…

Mano dienos, mano naktys

Be planavimo, nesusidėliojusi minčių, kartais jaučiuosi prarandanti kontrolę, pasiklydusi bėgime, be knygos rankoje ir be vidinės ramybės ir džiaugsmo.

Pirmieji mokytojavimo metai

Jausti skausmą dėl vaikų nereiškia, kad kažkas su manimi negerai, bet taip pat, kad kažkas gali būti negerai ir su pasauliu… Nelengva, bet privalu “paleisti” kitų gyvenimus.

Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą

Mes tėvai žinome, kad nustatyti vaikams ribas yra būtina. Tačiau kažkodėl nėra tai taip paprasta. Tikriausiai, pasąmonėje slypi baimė, kad susidursime su neigiamomis emocijomis, vaikų prieštaravimu ir nepriėmimu. Normalu, kad jaučiamės blogai šalia nelaimingų vaikų. O žinant, kad esame atsakingi už jų savijautą – nors į žemę prasmek… Jaučiamės kalti, matydami vaiko emocines būsenas, ypač…

Mažas mažas voras

“Mažas mažas voras lipa jis aukštyn, bet…” Ant mano anklodės, beverčiant seniena kvepiančios knygos lapus, jis atropoja… Sustingstu! Mano siaubui artėjant, metu ant jo brangią, beveik besuyrančią knygą. Baubo, kaip nebūta. Visus daiktus akylai peržiūriu. Visus rūbus, prieš priglaudžiant prie kūno iškratau. Paranoja? Nemanau. Vakar, besirengiant lietpaltį, iškrenta pabaisa, nekviestas ir bauginantis svečias. Iš lietpalčio…

Ritmas

Pavargusiuose žiemos namuose viešpatauja kitokia jausmų kaita, kitoks veiksmas, nei vasarą.

Laiškas vaikams II

Mano vaike, atėjęs į dūžtantį pasaulį atvira ir pasitikinčia širdim. Atleisk, kad byrant iliuzijoms negalėjau apsaugot nuo žeidžiančių šukių. Dabar vis vejuosi ir nepaveju Tavęs – niekada nėjau keliu, kurio eina berniukas, tapdamas vyru. Tik meldžiuosi. Žinok. Mylėjau – myliu – mylėsiu. mama Vilma Varkulevičienė Laiškas mano Vaikams  Nuotrauka: (Ne)pasiklysti miške, kai pūga A.V.© 2017

Laiškas mano Vaikams

Niekas nežinojo, kad esat, kai pasisveikinot. Atėję visų pirma į širdį ir ten nešioti. Mano maldų išsipildymas ir nemiegotos naktys. Pasakos. Vadovėliai Jums užmigus ir sesijos. Jūsų prašymas, kad būčiau namuose, daugybė neišpildytų norų – labai gaila. Džiaugsmas dėl kiekvienos Jūsų sėkmės. Liūdesys dėl nesėkmių – norėčiau, bet negaliu apsaugoti. Jau išaugti žaidimai. Skrydžio pradžia….

Kalnuose

Šiuose jausmuose nesunku suvokti tuos, kurie gyvena sentimentaliu patriotizmu, kurio apimti žiūri į savo gimtinės nuostabųjį peizažą kaip į kažkokią nuosavybę, kaip į savo vertingojo aš dalelę, kurią žūt būt reikia išsaugoti. Ramiomis dienomis, kaip šiandien, ypač nusileidus saulei, nutilus paukščiams, gamta kalnuose, apsupta nejudančių, šiltai sniegu užklotų medžių, skendi begalinėje tyloje. Pasivaikščiojus čia ramiai,…

Naujametinė avantiūra

– Už ką dėkingi šiais metais? – likus kelioms akimirkoms iki 2017- ųjų, imame dalintis vieni su kitais.

Kas gali būti gražiau, nei padėkos iš širdies į širdį!!!

Atverk man akis…

TU žinai, kad nesu svajingas žmogus. Paprastai gyvenu šia diena, bet būna ypatingų troškimų. Ypač, kai mąstau apie Naujuosius. Imu klausinėti širdies: ko linkiu sau, savo santuokai, vaikams, darbui, tarnystei ir t.t. Kai pakeliu akis į TAVE, iš širdies išsiveržia padėkos ir atsidavimo malda: – TU gi TAS, KURIS galutinai nusprendi! Ne aš, o TU….

Ko vertas muzikos mokytojo darbas?

Vienoje pamokoje vaikas mokosi dainuodamas kalbėti, ritmiškai žaisdamas save valdyti, judėdamas, tinkamai reikšti emocijas, disciplinuotis ir t.t. Muzikos pagalba ugdomos visos sritys.

Kovojantiems už gyvenimą

Per šiuos metus į Amžinybę išlydėjau brangų veidą. Vėžys… Dar vieną kovojantį palaikau savo mintimis ir malda! Vėžys labai greitas! Atrodytų nieko neskauda, gal šiek tiek. Šie žmonės gan aktyvūs, todėl, panašu, kad kreipti dėmesį į smulkmenas nėra nei laiko, nei noro. Vėžys yra daugumai tolimiausia mintis galvoje. Taigi, neignoruokime skausmo! Aš nesergu, bet įsivaizduoju,…

Auginu stiprios valios vaiką

Augindama mūsų antrąją dukrą stipriai tobulėju. Per daug dažnai jaučiuosi, jog jos auginimas nemenkas kasdieninis iššūkis… Neretai save kaltinu, kad buvau silpna, nes “laužau” jos tvirtą valią. Koks gi tas mano stiprios valios vaikas? Paprastai tariant, tai sunkiai sukalbama, užsispyrusi, kietakaktė, beveik trijų sulaukusi, graži, šviesiaplaukė, simpatiška mergaitė. JI sąžiningas, be galo stiprus žmogutis, kuris nėra…

Po 10 metų santuokoje apie meilę…

Mėgaujuosi JO atsidavimu ir meile! Kartais pergyvenu, kad tas meilės troškimas tampa mano pirmuoju dievu… Apsigaunu manydama, kad būti mylima yra mano didžiausias troškimas!!! “JIS mane myli!“ “JIS tikrai mane myli!“ Taip, tai nuostabu, bet ar tai svarbiausias tikslas?.. Man gera būti šalia JO, nes JIS išlieka su manimi sunkiausiuose momentuose ir JO artumas atspindi Dievą….

Ypatinga pažintis su psichologe Jolanta

Betgi telkti į save dėmesį reiškia stebėti, ieškoti, klausti. O kaip gi vis tik atsisėsti ant vieno suolo su vienatve ir nejaučiant baimės ir bėgimo nuo savęs susidraugauti? Pažinti savo vienatvę – tai visų pirma, pripažinti sau, kad kartais galiu taip jaustis – ir jaučiuosi.

Esu kitokia

Dažnai jaučiuosi kitokia, nei kitos. O kiek iš mūsų prisipažintų, kad yra tipinė moteris? Vienos vaikystėje žaidėme su lėlėmis, o kitos stumdėme mašinėles. Gal jūs niekada nesvajojote apie šeimą ir vaikus. Pvz., mano vyras kalba daugiau už mane, todėl, kai daugelis teigia, kad joms reikia plepėti, negaliu susitapatinti… Daug tų priežasčių, kurios priverčia mane jaustis…

Esi aktyvi ar į santykį linkusi moteris?

jei tokia žymi ir įtakinga persona aplankytų mane, ar nusedėčiau ramiai? Ar sugebėčiau išlikti savimi? Ar vis tik pasistenkčiau išskirtinai atrodyti ir elgtis ne taip, kaip įprasta?

Tėvai, rojaus nesukursime!

Tobula šeima! Ar tokia iš viso egzistuoja? Vakar kalbėjausi su viena dviejų vaikų mama. Ji skundėsi dažnai puolanti į paniką. Esą bijo, kad nepakankamai suteikia savo vaikams galimybių ir dažnai mato juos nelaimingus. Kokios tos galimybės? Sukurti dangų žemėje? O gal tikimės, kad mūsų vaikai sukurs rojų mums? Pripažįstu, būna momentų, kada norisi tobulesnių vaikų….

Su blogerių diena!

Įvairovė atskleidžia kiekvieno blogerio skirtingumą. Kokia jėga yra kurti ir būti visiems skirtingais, bet vienoje erdvėje!

Branginu jo jautrumą

Žvilgsniu į save veidrodyje pamatau savo suvaržytą emocionalumą ir girdžiu širdies riksmą tiesiog paprasčiausiai išsiverkti. Pavydžiu atviraširdžiams, į kuriuos pažiūrėjus paprastai visada aišku, ką jie jaučia.

Šokis su nepažįstamuoju

Sapnuoju, kad šoku Argentišką tango. Esu juoda suknele, tinklinėmis pėdkelnėmis, makiažas… Toks jausmas, kad nieko gyvenime daugiau nedariau, tik šokau! Po akimirkos, apsidairau ir susivokiu, kad į mane nukreiptos akys. Pasijaučiu nepatogiai. Tas jausmas, kai esi vienintelis keistas asmuo kambaryje ir visi į tave žiūri… Liečiu spalvingą asmenį grakščiame, patraukliame ir be galo žaviame judėjime…

Batuose istorija

Jie lyg išduoda, kuo aš žaviuosi, o ko nekenčiu ar gėdijuosi. Baisu, kad mano batai išduos tai, ką vakar užkišau už lovos, ar paviešins mano apsimetimą, kad ką tik kažko nepastebėjau…

Poilsį nešančios mintys

Vidinė ramybė be galo stipri, neabejotinai įtakojanti ne tik aplinką, bet ir žmones. Netgi jei išgyvenau nesėkmę, vaikai spiegia, namai apversti aukštyn kojom ir be galo ilga diena, tai man padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Kultūros vergai

O kiek daug pasaulyje įvairiausių kultūrų, nekalbant apie mus. Kai apie tai pamąstau, suvokiu, jo tai tiesiog neįtikėtina! Visi trokšta išugdyti nepriklausomybę, savarankiškumą vaikuose, tik rėmai be galo skirtingi: nuo demokratijos santykiuose iki privalomų laikytis taisyklių; vieni įsitikinę, kad jų vaikai talentai, o kiti verčia juos vergauti. Mes tokie skirtingi, o iš kitos pusės – ieškantys ir trokštantys meilės ir priėmimo.

Neįgalaus vaiko tėvų pasaulio drama

Be galo sunku suprasti, ką vaikas jaučia. Bandau stebėti jos būsenas. Būna, kad ji skausmingai dejuoja, ar parausta jos veidas, neretai ji šypsosi ir net žiovauja, tačiau per intensyvūs raumenų susitraukimai sukelia jai kenčias. Todėl turiu pasistengti atskirti, ar jos šypsena yra tikra, ar liudijantį apie skausmą…

Moteriškumo galia

Esu ryto žmogus. Paprastai, pramerkusi akis esu laiminga, nors vaikų auginimas išsekino ir dažniau sunkoka tas užmiegotas akis atmerkti. Tačiau, atsikelti ryte pirmai, yra didžiulis malonumas. Žadintuvas sučirškia prieš valandą iki, kol maniškiai paprastai keliasi. Tuo stebėtinai tyliu metu geriu kavą, skaitau Bibliją, trumpai laiminu dieną. Toks laikas yra dar vienas puikus būdas atnaujinti savo…

Sugebėjimas bendrauti

Svarbu suvokti, kad bendravimas, komunikacija, tai ne tik žinios išsiuntimas, bet ir jos priėmimas.

Vertas gyvenimas

Tikrumas manyje trokšta kitus mylėti ir tikisi, kad tie kiti atsakys tuo pačiu. Todėl, bijodama atstūmimo, dažnai autentišką save išduodu. Nes būti savimi, savimi originalia, reiškia būti pažeidžiama…

Kokia Tu graži!

Kas Tavyje geriausia, spinduliuoja grožį. Pažink save: kokias nuostabias YPATYBES turi, kurios suteikia Tau savitumo? Tavo akių spalva. Tavo plaukai – lygūs ar banguoti. Tai Tavo tikrasis grožis, todėl, kad tai Tu!