Pasaulis iš šalies

Fotografija – tai mano antras gyvenimas, kuris lyg judėtų šalia tikrojo, šalia to kasdienybės, kurioje vaikai, darbas, mokslai… Be proto įdomus jausmas, kaip kad stebėčiau pasaulį iš šalies; kaip kad žiūrėčiau filmą, užfiksuodamas patinkančias ištraukas.

Ypatinga pažintis su psichologe Jolanta

Betgi telkti į save dėmesį reiškia stebėti, ieškoti, klausti. O kaip gi vis tik atsisėsti ant vieno suolo su vienatve ir nejaučiant baimės ir bėgimo nuo savęs susidraugauti? Pažinti savo vienatvę – tai visų pirma, pripažinti sau, kad kartais galiu taip jaustis – ir jaučiuosi.

Fizinis lavinimas žaloja

Bėgti negalima per greitai. Bėgti reikia tam tikru intensyvumu, kad geriausiai degtų riebalai, o širdis nebūtų perkrauta. Bėgant per greitai organizmas energiją ima ne iš lašinių, o iš raumenų. Tokios energijos pakanka 3-5 minutėms, paskui imama alinti širdis ir kiti organai.

Piešimas man kaip slėptuvė

Niekada nebūčiau pagalvojus, kad gyvenimas mane čia atves. Toks jausmas, kad nuolat gyveni nesibaigiančioje karuselėje, kurioje turi nuolat bėgti ir laviruoti, pralenkti kitus, o gal ir save. Ir geriau jau nesuklupti. O taip, jis prabangus: žinoma išoriškai. Ir snobiškas.
Tai, kas mane gelbsti, kad turiu sąlygas ramiai kurti, net ir gyvendama čia. O tai yra labai daug, už ką kasryt dėkoju Dievui ir kimbu į darbus, kol dar sveikata leidžia.

Nuotrauka sustabdo akimirką

Kiek daug yra nuotraukų, kurios pakeitė istoriją, sujaudino tūkstančius žmonių. Nors gyvename fotografinės perkrovos laikais, mano nuomone, nėra tokio dalyko, kaip per daug nuotraukų. Gal tik ne visas visiems būtina rodyti, bet jeigu mums tos nuotraukos yra svarbios, reiškia jų reikia.

Viešnia iš Kolumbijos III

Pas mane į svečius ateina bičiulė, užauginusi du vaikus, ji labai stilinga, elegantiška moteris “raudonai lakuotais nagais“, bet kai mano dukra prie jos prieina su kamuoliu, ji nesėdi susinepatoginusi ir neišsisukinėja, kad neduokdie jos kokio nagelio nenulaužtų, ne – ji staiga ima kamuolį pati tapdama maža mergaite, žaidžia, voliojasi, dūksta… Nuostabu žiūrėti. ‘“Pas tave man pabunda motinystės instinktas, laukiu, kada mano vaikai padovanos man anūkų…“ – dažna frazė jos lūpose.

Jis už mane beveik 20 metų vyresnis

Vienas pliusas būti vyresnio vyro žmona, tai tikrai yra – kad visuomet liksiu šalia jo jauna. Matau, kad jis didžiuojasi tuo, jog esu jaunesnė ir man tai patinka. Daugelis sako, jog esu ne pagal savo amžių subrendus. Gal tai irgi kažką keičia.

Viešnia iš Kolumbijos II

Žmonės čia labai atviri, natūraliai, spontaniškai reaguojantys į viską, jokių kaukių, dirbtinumo. Savumo, tikrumo jausmas, ar kolumbietis būtų namuose, ar oficialioje aplinkoje. Todėl su tokiu žmogum labai gera, jauku bendrauti, nuoširdumas skatina nuoširdumą.

Viešnia iš Anglijos

Įkvėpimo semiuosi iš savo silpnumo ir noro jį pažaboti. Komiškos situacijos, kai tėvai vaikus tampo po sporto burelius, o savo ruožtu patys nesirįžta sportuoti. Tokiu atveju tu meluoji vaikui. Aš manau, pirma tėvai turėtų pradėti sportuoti, o tik tada pasakyti, kad sportas yra reikalingas. Kitaip nieko nebus. Čia ir yra mano motyvacija – auklėti vaikus pavyzdžiais, o ne kalbomis!

Jūratė Jadkonytė Petraitienė ir “Pipliotyra“

Santykiai tarp vaikų užima ypatingą vietą ir knygoje. Nuolat ieškojau atsakymų – kas vyksta? Ką mes, tėvai, darom ,,taip“, o ką ,,ne taip“? Per keturis darbo metus buvo išsemtos visos vaikų auginimo temos (beveik visos), surinkta dešimčių psichologų, psichiatrų, psichoterapeutų ilgametė patirtis, aprašyta, struktūrizuota, surinkti pavyzdžiai. Kad visa tai suguls knygoje nujaučiau jau seniai.