TU žinai, kad nesu svajingas žmogus. Paprastai gyvenu šia diena, bet būna ypatingų troškimų. Ypač, kai mąstau apie Naujuosius. Imu klausinėti širdies: ko linkiu sau, savo santuokai, vaikams, darbui, tarnystei ir t.t.
Kai pakeliu akis į TAVE, iš širdies išsiveržia padėkos ir atsidavimo malda:
– TU gi TAS, KURIS galutinai nusprendi! Ne aš, o TU.
Liko tik kelios 2016 metų dienos. Laikas bėga daug greičiau, nei norėtųsi. Aiškus, persmelkiantis suvokimas, kad šis tiksėjimas ne mano galioje, ne mano rankose.
Todėl nenoriu per daug galvoti, ką darysiu savo galia kitaip, ar ką keisiu, ar ko sieksiu… Ieškau TAVO žvilgsnio:
– Ką TU gali padaryti manyje ir per mane?
Visi svarbiausi palaiminimai gyvenime prasideda ne mano galia ir, aišku, tik mano noru nesibaigia…
Trokštu vis labiau TAVE pažinti, nes tai pagirdo, suteikia gyvybės tam, kuris jos troškta. Tai lyg saulės spinduliai žiedui prasiskleisti. TAVO artumas, buvimas šalia pripildo džiaugsmu, meile, ramybe ir pasitikėjimu, kuris neretai radikaliai pakeičia požiūrį, elgesį, ir iš naujo performuoja charakterį. TU ESI MANO STIPRYBĖ! TU pridengi mano šešėlius… TU įkvepi iš gilumos besiliejančias giesmes…
“Žmogus gyvas ne vien duona…” Mt4, 4
“Atmerk man akis…” Ps 118, 19
Nuotrauka iš: www.smarticular.net
Gyvos istorijos 