Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą

Mes tėvai žinome, kad nustatyti vaikams ribas yra būtina. Tačiau kažkodėl nėra tai taip paprasta. Tikriausiai, pasąmonėje slypi baimė, kad susidursime su neigiamomis emocijomis, vaikų prieštaravimu ir nepriėmimu. Normalu, kad jaučiamės blogai šalia nelaimingų vaikų. O žinant, kad esame atsakingi už jų savijautą – nors į žemę prasmek… Jaučiamės kalti, matydami vaiko emocines būsenas, ypač…

Alice Miller. Gabaus vaiko drama

Ar dažnai auklėju taip, kad vaikai taptų “patogūs”? Kaip dažnai savo netobulumo ir silpnumo pateisinimui, neleidžiu jiems manęs žeisti, sužadinti savo nesaugumo jausmo, netenkinti mano galios, nekelti grėsmės mano pusiausvyrai, lyg priešingu atveju jie ims ir praras mano meilę? Gal naudojuosi (nors nesąmoningai) atžalomis savo patvirtinimui, suteikiančio man pasitikėjimo savimi?

Šešeri metai Saigone. Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre

Autorė labai puikiai atskleidžia vietnamiečių charakterius, dalinasi receptais, miesto gatvių vaizdais ir šurmuliu. Dažnai beskaitydama pasijauti nejaukiai, lyg pati ten vaikščiočiau. Žaviuosi Vitos Vilimaitės Lefebvre Delattre perteiktu požiūriu į ją supančią kitokią aplinką, išskirtinius žmones, pagarbą jiems, pastangas suprasti, atrodytų, mums europiečiams skirtingą pasaulėžiūrą. Tai praturtina ir praplečia skaitytojo žvilgsnį į pasaulį.

Valerio Albisetti. Santuokinės meilės terapija. Kaip spręsti gyvenimo kartu problemas

Būti atviriems kaip gyvenimo būdas, kuris padeda vyrui ir žmonai išlikti artimiems. Toks gyvenimo stilius leidžia vienas kitą pažinti, siekiama, kad kitas jaustųsi savimi, išreiškiant pagarbą. Neabejotinai atvirumas sukelia begalės konfliktų. V.Albisetti teigimu, “kiekvienas konfliktas, ginčas ar diskusija yra žemė, kurioje auga santuoka”.

Brenè Brown. Netobulumo dovanos

Autentiškumas reikalauja gyventi ir mylėti iš visos širdies – netgi tada, kai būna sunku, kai kovojame su gėda ir baime, jog esame nepakankamai geri, o ypač tada, kai mūsų džiaugsmas būna toks didelis, kad bijome sau leisti jį pajusti.

Balzakas. Prarastos iliuzijos

Įdomus ir drąsinantis faktas, kad Balzakui ne iš karto pavyko sužibėti savo sukurtais kūriniais. Esą jis daug prasiskolino, imdamasis vis kitokio verslo, nes 15 metų savo rašymo karjeros negalėjo iš to pragyventi. Sužydėjo sulaukęs 30 metų!

Scott W. Cohen. Valgo, miega ir kakoja

Ši mediko ir tėčio knyga tiks ne tik tiems, kurie susilaukė pirmagimio, bet ir tiems, kurie nori atnaujinti žinias. Cohen knyga labai praktiška ir profesionali. Joje daug įžvalgų ir naudingų patarimų naujagimio raidos ir priežiūros temomis. Tiesa, kaip ir kiekvieną knygą skaitant, reikia atsirinkti sau aktualius ir tinkamus pasiūlymus. Pavyzdžiui, ten kur autorius šneka apie tai,…

Džonas ir Polė Sandfordai. Krikščioni​škos šeimos atstatymas​

Tretieji gyvenimo metai – iniciatyvos vystymosi tarpsnis. Čia prasideda su dalinimųsi susijusios problemos. Tėvai vėlgi vertindami pagal išorę, reikalauja iš vaiko dosnumo ir dažnai iš nežinojimo atiminėja jo daiktus ir duoda kitam. Atseit ugdomas nesavanaudiškumas. Tačiau yra anaiptol ne taip! Tokiu savo elgesiu atimame vaikui pasitikėjimą, kaip esminį pagrindą laisvos asmenybės vystymuisi. Esmė ne daiktai! Jei vaikas nenori kažko duoti, leiskime jam savintis.

Grigorijus Baklanovas. Amžini devyniolikmečiai

“Daug ko iki karo nesuprato žmogus. Argi taikos metu žmogus supranta, ką reiškia švarūs patalai? Per visą karą tiktai ligoninėje teko miegoti pataluose, bet tada jie manęs nedžiugino. Taip būdavo vaikystėje: užtekdavo sunkiai susirgti, ir tau gamina viską, kas geriausia, gardžiausia, o tu negali valgyti. Ir pasveikęs, visada to gailiesi.“