Vėjo aitvaras

Aukštai danguje plaikstosi aitvaras. Tai čia, tai ten… Jis nevienas. Jis ne pats sau. Ten yra Jis ir aš! Vėjo aitvaras, metantis viršun kasdienybės rūpesčius ir sunkumus, rūpesčius ir pykčius. Toli toli! Iškratoma vėjo, dėlioju šviežias, skaidrias mintis. Ausyse kalbantis vėjas, atnešantis kitą žvilgsnį dienai. O dar ir aitvaro saitas, kuriuo jis tvirtai laikomas ir…

Branginu jo jautrumą

Žvilgsniu į save veidrodyje pamatau savo suvaržytą emocionalumą ir girdžiu širdies riksmą tiesiog paprasčiausiai išsiverkti. Pavydžiu atviraširdžiams, į kuriuos pažiūrėjus paprastai visada aišku, ką jie jaučia.

Šokis su nepažįstamuoju

Sapnuoju, kad šoku Argentišką tango. Esu juoda suknele, tinklinėmis pėdkelnėmis, makiažas… Toks jausmas, kad nieko gyvenime daugiau nedariau, tik šokau! Po akimirkos, apsidairau ir susivokiu, kad į mane nukreiptos akys. Pasijaučiu nepatogiai. Tas jausmas, kai esi vienintelis keistas asmuo kambaryje ir visi į tave žiūri… Liečiu spalvingą asmenį grakščiame, patraukliame ir be galo žaviame judėjime…

Neįgalaus vaiko tėvų pasaulio drama

Be galo sunku suprasti, ką vaikas jaučia. Bandau stebėti jos būsenas. Būna, kad ji skausmingai dejuoja, ar parausta jos veidas, neretai ji šypsosi ir net žiovauja, tačiau per intensyvūs raumenų susitraukimai sukelia jai kenčias. Todėl turiu pasistengti atskirti, ar jos šypsena yra tikra, ar liudijantį apie skausmą…

Girdint stalui

Trečiame aukšte virtuvė ir svetainė. Virtuvėje karaliauja pilkšvi tonai, suteikiantys ramybės ir erdvumo jausmą. Baltos spintelės įsiliedamos į visumą sukuria nuostabų interjero skonį. Kaip svarbiausias akcentas čia stovi didžiulis stalas, virš kurio didelis pintas šviestuvas. Net neabejoju, kad stalui tenka pri ilgėja girdėti daug daug išgyvenimų!

Ypatingas svečias

Šis laukimas visai ne toks, kuris blizga prekybos centruose ir šviečia TV ekranuose. Mano viltys ir lūkesčiai kitokie. Tai daugiau, nei aš. Tai ypatingas ASMUO, kurio akivaizdoje pradedu plačiau matyti!

Ryto gaiva

Trokštu būti ryto širdis; ta, kuri uždega viltimi ir meile mažųjų ir didelių širdis. Todėl atsikeliu anksčiau, išgeriu kavos, palaiminu saviškius, paskaitau trumpą įkvepiančią Biblijos eilutę, pasikalbu su savimi 🙂 , susiruošiu veiksmui ir su meilumu žygiuoju žadinti miegančias savo brangenybes.

Mama nepasakė nė žodžio

Vis dėl to jaučiausi ir, panašu kad, atrodžiau išsiblaškiusi. Aš stengiausi nebūti kitur, kur bandžiau išsiaiškinti dalykus, kurių suaugusios moterys aplinkui mane vis dar negalėjo suprasti. Gal ir buvau per liemenį plona ir šiek tiek su platesniais klubais. Mama tikriausiai pastebėjo tai. Žinau, kad ji irgi kovojo su šiais dalykais. Juk ji galėjo su manimi apie tai pasikalbėti!!!

Moteris mergaitės pasaulyje

Siandien jaučiuosi tėvų pažinta ir pati pažįstanti savo vidinį pasaulį. Jie man abu toks šviesus atspindys. Tėveliai išmokė mane pačiai susidoroti su esamais ir būsimais iššūkiais. Aš tokia dėkinga!

Išlauktas

Virš galvos ryškiai mėlynas dangus ir mano nuoširdžiausi troškimai plaukia link baltų debesų. Vis dar šildant, po truputį beatsisveikinančiai vėsiai rudens saulei ir besivoliojant nukritusiems šlapiems lapams, žengiu į pažadą meilei, meilei iki mirties! Žiūriu į rudenišką pasaulio grožį ir širdyje gera. Labai gera!

Išlydžiu

Įmetu saują žemės į duobę ir paeinu toliau nuo visų. Nenoriu čia būti! Virš mirties slogumo – akinančiai vaiskus melsvas vasaros dangus, kuris šildo žemę. Bet man jis toks šaltas, tuščias ir tolimas. Nenoriu daugiau čia niekada ateiti!!! Kokia prasmė iš tų kapų?!! Gyvą branginu, bet mirusią nenoriu “lankyti“!