Dvi istorijos: vaikai įstrigę oloje ir pabėgėliai Viduržemio jūroje

Ką tik grįžau iš susitikimo su pabėgėlėmis moterimis. Caritas įgyvendina nuostabų projektą, integruodamas moteris į vokišką gyvenimą. Šiame projekte sudalyvavau ir aš! Vedžiau šokių užsiėmimą. Jos tokios pat linksmos, šmaikščios ir švelnios, kaip ir dauguma iš mūsų. Nesvarbu, kad skirtingai apsirengusios. Pamenate neseniai laimingai pasibaigusią istoriją Tailande? Visi pergyvenome kartu su berniukais, įstrigusiais oloje. O…

Laisva širdimi. Atleidimas

Kartais mes taip į save susikoncentruojame, kad nebesugebame objektyviai įvertinti situacijos. Todėl verta atsistoti šiek tiek į šoną ir pažvelgti į save bei esamą situaciją kitu kampu.

Tvirtai ant žemės

Naktimis dažnai prabundu. Tai nuo nepatogumo, tai nuo skausmo… Anksčiau prabusdavau nuo pergyvenimų, kad kažką užmiršau. Rytais atsiverčiu kalendorių ne tam, kad TO DO LIST pildyčiau, bet kad susiorientuočiau, kiek dienų jau prabėgo toje būsenoje “tvirtai ant žemės”. Turiu tiek daug laiko mažiems dalykams, kuriems anksčiau jo nelikdavo. Savo įprastoje kasdienybėje be TO DO LIST’o…

Kovojantiems už gyvenimą

Per šiuos metus į Amžinybę išlydėjau brangų veidą. Vėžys… Dar vieną kovojantį palaikau savo mintimis ir malda! Vėžys labai greitas! Atrodytų nieko neskauda, gal šiek tiek. Šie žmonės gan aktyvūs, todėl, panašu, kad kreipti dėmesį į smulkmenas nėra nei laiko, nei noro. Vėžys yra daugumai tolimiausia mintis galvoje. Taigi, neignoruokime skausmo! Aš nesergu, bet įsivaizduoju,…

Ypatinga pažintis su psichologe Jolanta

Betgi telkti į save dėmesį reiškia stebėti, ieškoti, klausti. O kaip gi vis tik atsisėsti ant vieno suolo su vienatve ir nejaučiant baimės ir bėgimo nuo savęs susidraugauti? Pažinti savo vienatvę – tai visų pirma, pripažinti sau, kad kartais galiu taip jaustis – ir jaučiuosi.

Esu kitokia

Dažnai jaučiuosi kitokia, nei kitos. O kiek iš mūsų prisipažintų, kad yra tipinė moteris? Vienos vaikystėje žaidėme su lėlėmis, o kitos stumdėme mašinėles. Gal jūs niekada nesvajojote apie šeimą ir vaikus. Pvz., mano vyras kalba daugiau už mane, todėl, kai daugelis teigia, kad joms reikia plepėti, negaliu susitapatinti… Daug tų priežasčių, kurios priverčia mane jaustis…

Esi aktyvi ar į santykį linkusi moteris?

jei tokia žymi ir įtakinga persona aplankytų mane, ar nusedėčiau ramiai? Ar sugebėčiau išlikti savimi? Ar vis tik pasistenkčiau išskirtinai atrodyti ir elgtis ne taip, kaip įprasta?

Branginu jo jautrumą

Žvilgsniu į save veidrodyje pamatau savo suvaržytą emocionalumą ir girdžiu širdies riksmą tiesiog paprasčiausiai išsiverkti. Pavydžiu atviraširdžiams, į kuriuos pažiūrėjus paprastai visada aišku, ką jie jaučia.

Kultūros vergai

O kiek daug pasaulyje įvairiausių kultūrų, nekalbant apie mus. Kai apie tai pamąstau, suvokiu, jo tai tiesiog neįtikėtina! Visi trokšta išugdyti nepriklausomybę, savarankiškumą vaikuose, tik rėmai be galo skirtingi: nuo demokratijos santykiuose iki privalomų laikytis taisyklių; vieni įsitikinę, kad jų vaikai talentai, o kiti verčia juos vergauti. Mes tokie skirtingi, o iš kitos pusės – ieškantys ir trokštantys meilės ir priėmimo.

Neįgalaus vaiko tėvų pasaulio drama

Be galo sunku suprasti, ką vaikas jaučia. Bandau stebėti jos būsenas. Būna, kad ji skausmingai dejuoja, ar parausta jos veidas, neretai ji šypsosi ir net žiovauja, tačiau per intensyvūs raumenų susitraukimai sukelia jai kenčias. Todėl turiu pasistengti atskirti, ar jos šypsena yra tikra, ar liudijantį apie skausmą…

Kokius blogus ir kodėl juos skaitau?

Žaviuosi skirtingais gyvenimo būdais, namais, pomėgiais ir požiūriu. Bligai suteikia išskirtinę galimybę pažvelgti į blogerio kasdienybę, jo jausmus, požiūrį ir pan.