Dvi istorijos: vaikai įstrigę oloje ir pabėgėliai Viduržemio jūroje

Ką tik grįžau iš susitikimo su pabėgėlėmis moterimis. Caritas įgyvendina nuostabų projektą, integruodamas moteris į vokišką gyvenimą. Šiame projekte sudalyvavau ir aš! Vedžiau šokių užsiėmimą. Jos tokios pat linksmos, šmaikščios ir švelnios, kaip ir dauguma iš mūsų. Nesvarbu, kad skirtingai apsirengusios. Pamenate neseniai laimingai pasibaigusią istoriją Tailande? Visi pergyvenome kartu su berniukais, įstrigusiais oloje. O…

Pasaulis iš šalies

Fotografija – tai mano antras gyvenimas, kuris lyg judėtų šalia tikrojo, šalia to kasdienybės, kurioje vaikai, darbas, mokslai… Be proto įdomus jausmas, kaip kad stebėčiau pasaulį iš šalies; kaip kad žiūrėčiau filmą, užfiksuodamas patinkančias ištraukas.

Batuose istorija

Jie lyg išduoda, kuo aš žaviuosi, o ko nekenčiu ar gėdijuosi. Baisu, kad mano batai išduos tai, ką vakar užkišau už lovos, ar paviešins mano apsimetimą, kad ką tik kažko nepastebėjau…

Neįgalaus vaiko tėvų pasaulio drama

Be galo sunku suprasti, ką vaikas jaučia. Bandau stebėti jos būsenas. Būna, kad ji skausmingai dejuoja, ar parausta jos veidas, neretai ji šypsosi ir net žiovauja, tačiau per intensyvūs raumenų susitraukimai sukelia jai kenčias. Todėl turiu pasistengti atskirti, ar jos šypsena yra tikra, ar liudijantį apie skausmą…

Ar pabėgėliai tikrai neša grėsmę?

Koks gi tas teisingas atsakymas? Ar neįsileisdami pabėgėlių tikrai apsisaugosime nuo blogio? Atstumdami pagalbos ieškančias šeimas su vaikais, kurie ne dėl savo kaltės yra karo aukos, imsime ir susikursime ramybę šišdykę, o gal net ir Žemėje?

Instagram ir Facebook meluoja

Paprastai tikime, kad tai ką matome socialiniuose tinkluose yra tiesa ir priimame parodytą kito asmens gyvenimą. Net po skyrybų ir prisimindama, kad atsirenku kokią informaciją apie save skelbti, vis dar, žiūrėdama kitų žmonių puslapius, patenku į šiuos spąstus.

Kito išklausymas – sveikos visuomenės bruožas

Noriu pažymėti, kad šie pokalbiai skiriasi nuo apkalbų. Žinau, kad plepėti, kitus apkalbėti pati lengviausia bendravimo forma. Moterys apkalba: kas kaip apsirengęs, kaip atrodo, ką girdėjo kalbant pro šalį einančius ir pan. Neišsemiamos temos 🙂 Todėl apkalbas atskirčiau nuo asmeninio pasidalinimo savo gyvenimu.

Linda Grant. Rūbai ant jų pečių

Knyga įdomi jau vien tuo, kad autorė Unda Grrant pati užaugusi žydų emigrantų šeimoje. Ji remiasi istoriniais faktais. Nupiešia pokario metais buvusią nekilnojamo turto situaciją, Reicho darbo tarnybos bausmes, žydų gyvenimą Vengrijoje ir kt. Ne veltui 2008 metais knyga nominuota Booker premija.

Valties žmonės. Pabėgėliai

Žemė nepriima! Bėgama tik iš begalinio beviltiškumo. Plaukiama į Kubos salą arba Australiją, kurių žemė pasiekiama tik jūra. Ir vanduo – tai tik dviejų valstybių jungtis. Sausumos keliai yra pernelyg pavojingi, kaip, pvz., Vietnamas. Todėl maža kontroliuojama valtis visada realus išsigelbėjimas, net jei finišas visiškai miglotas.

Mano emigracijos istorija

Kai gyvenome tėvynėje, jautėmės labai patogiai ir troškome vis daugiau ir daugiau… O svetur išvykęs nežinai, ar liksi čia ilgai, tad tiek daug nebekaupi, o mėgaujiesi ir vertini tai, ką turi. Suvoki, kiek ne daug žmogui reikia ir kiek daug dalykų aplinkui plėšiančių laiką ir energiją.