Laiškas vaikams II

Mano vaike, atėjęs į dūžtantį pasaulį atvira ir pasitikinčia širdim. Atleisk, kad byrant iliuzijoms negalėjau apsaugot nuo žeidžiančių šukių. Dabar vis vejuosi ir nepaveju Tavęs – niekada nėjau keliu, kurio eina berniukas, tapdamas vyru. Tik meldžiuosi. Žinok. Mylėjau – myliu – mylėsiu. mama Vilma Varkulevičienė Laiškas mano Vaikams  Nuotrauka: (Ne)pasiklysti miške, kai pūga A.V.© 2017

Laiškas mano Vaikams

Niekas nežinojo, kad esat, kai pasisveikinot. Atėję visų pirma į širdį ir ten nešioti. Mano maldų išsipildymas ir nemiegotos naktys. Pasakos. Vadovėliai Jums užmigus ir sesijos. Jūsų prašymas, kad būčiau namuose, daugybė neišpildytų norų – labai gaila. Džiaugsmas dėl kiekvienos Jūsų sėkmės. Liūdesys dėl nesėkmių – norėčiau, bet negaliu apsaugoti. Jau išaugti žaidimai. Skrydžio pradžia….

Sūkurys apie meilę

Pasaulis pripildytas simbolių ir šventumo. Daug daugiau, nei “meilė” egoizme ir galioje… Persmelkta prasmės Sūkurys apie meilę… Širdyje teka versmės, Įsiliejančios kasdienybės judesy. Meilė – GYVENIMAS (Jn 11,25). GYVENIMAS – prasmėje… Sūkurys apie meilę… Daug širdies trokštančios romantikos Gal tuščią, bereikšmę, galingą ir nešančią šviesą? Sūkurys apie meilę… Dvelkia artumu! Nemažai kūno saldybės Giesmių giesmėje…

Gyvenimas

Sekundę, po sekundės, minutę, po minutės, valandą, po valandos, kol šis tiksintis laikrodis sukuria visą dieną, o dovanotas vakaras perauga į savaitę, staiga, mano kalendorius liudija apie pralėkusį mėnesį, o netrukus einantys metai, kurie sukuria mano gyvenimą.

Aukštai, giliame vaiskiame danguje, tarsi rikiuotė paskui rikiuotę, plaukioja balti kamuoliniai debesys. Tartum šešėliai klaidžioja, kaip melsvas miražas, stūksojantis kaip kalvos, o gal kalnai.

Išmintis

Pakanka kelių žodžių išminčiai išreikšti Užtenka vien taurios širdies Prablaivinančios atviros kalbos Ir išmanios minčių sekos

Puriomis kelio dulkėmis juda mano kojos Pakelėje žolė apaugus pelenų spalvos Staiga pienių kilimą Kažkas nukloja Ir spinduliais atidengia strazdanas veide

Dangus

Noriu būt paukštis Lėkt aukštyn Ir pasiekt Tave Tavo žvilgsniu Apglėbt pasaulį Ir tolius išvyst O spalvotas dangus Mūsų gyvenimo sapnas Tai pasiekt galiu Tavo sparnais plačiais Skrisiu nuo kranto Plasnosiu sparnais, laisve tikėsiu Būsiu tokia, kokia esu Tavo mintyse @Dalia Babkova 2005

Viskas praeis…

Pagaliau vasara! Kaip ir pavasaris, ruduo, žiema Viskas praeis Praėjimo būdu Natūraliai nuobodžiaujant Akimi matant Širdžiai jaučiant link aklumo