Sapnuoju, kad šoku Argentišką tango. Esu juoda suknele, tinklinėmis pėdkelnėmis, makiažas… Toks jausmas, kad nieko gyvenime daugiau nedariau, tik šokau! Po akimirkos, apsidairau ir susivokiu, kad į mane nukreiptos akys. Pasijaučiu nepatogiai. Tas jausmas, kai esi vienintelis keistas asmuo kambaryje ir visi į tave žiūri…
Liečiu spalvingą asmenį grakščiame, patraukliame ir be galo žaviame judėjime su manimi. JO šokis išduoda mano kūno ribotumą, bet išlaisvina sielos kūrybiškumą. Noriu judėt kartu! Trokštu ryšio, artumo… JO profesionalus lyderiavimas bendrame šokyje užglaisto mano nerangumą.
Nepažįstamojo artumas užlieja mano širdį praeities prisiminimais, žaizdomis, dvejonėmis ir pasmerkimu. Taip stipriai skauda!!! Bet tik akimirką. Staiga, aplanko toks lengvumas, lyg gydanti JO rankų galia būtų palietusi mano širdį ir viską patraukusi.
Šis vaizdinys, šis šokis yra mano gyvenimo metafora. Ypač “gyvenimo drama” šokyje su Mylimuoju, sielos draugu. Šokis, artumas su JUO atskleidžia visas nesaugumo formas, abejones, baimę, pasitenkinimą, aistrą, širdies dūžį, kol vienu momentu išsiveržia palaima. Tas dviejų širdžių šokis! Dviejų susivienodinęs kvėpavimas, intuicija ir abejonės dėl tinkamų judesių, jų suderinamumo, pusiausvyros paieškos, dialogo menas, patirti ir dalinimasis viskuo, kas esi. Šis šokis moko įsiklausymo į kitą ir nuolankumo kitam, suvokimo apie save ir kitą bei džiaugsmo vienybėje.
Pakviesk NEPAŽĮSTAMĄJĮ!!!
Gyvos istorijos 