Iš karto pastebėjau, kad jis be galo jautrus žmogus. Mažiausia, man atrodanti, smulkmena iš karto jį sujaudina. Svetimų žmonių apsuptis jį be galo išvargina…
– Na, yra ir tokių žmonių, – pamaniau!
Tai juk nereiškia, kad kažkas su juo negerai. Skaičiau, kad net 15-20 procentų žemės gyventojų yra ypatingai jautrūs. Toks gali būti vaikas, sutuoktinis, o gal aš pats.
Mažiau jautriai, kaip aš, nėra paprasta tokį žmogų priimti. Tik ir norisi pakritikuoti, kad susiimtų ar baigtų pagaliau vaidinti. Ir šis vidinis konfliktas aiškiai rodo mano nesupratingumą artimo žmogaus atžvilgiu.
Bandau pažvelgti truputį giliau. Kaip gi jis jaučiasi? Ypatingas jautrumas gali padaryti gyvenimą nepaprastai sudėtingą, bet tikrai įmanomą. Jam tikriausiai reikalingas pastovumas ir kitų priėmimas.
Gyvenant šiandieninį perkrautą gyvenimą, visai nenustebčiau pati jautruole betampanti. Skuba iš vienos veiklos į kitą, jauno žmogaus šėlionės, perkrauti triukšmingi barai ir restoranai, vis nauji žmonės ir t.t. O dar prie viso to nepakankamai miego ar ramybės akimirkų.
– Man reikalinga ramybė, – labai išvargęs ištaria tyliai. – Nuolatinis triukšmas, per didelis užimtumas be galo vargina mane. Mano nervai pakriko… Man gelbsti planavimas, iš anksto numatyti naujoves ir joms pasiruošti. Po “audringų” dienų trokštu vienatvės, gaivinančios ramybės. Ar galėtum padovanoti truputėlio laiko?
Nuleidžiu akis, be garso pritardama jo išsiilgtai ramybei…
Žinau, kad mūsų tarpusavio santykiai gydo, ramina, drąsina, moko… Mes abu siekiame to. Noriu, kad mano žmogus jaustųsi priimtas, galintis būti savimi ir saugus šalia manęs.
Jis moka draugauti, investuoja į santykius, nes labiau atpažįsta, kas yra man geriau. Jis linkęs aukotis, ką aš be galo branginu!
Žvilgsniu į save veidrodyje pamatau savo pačios suvaržytą emocionalumą ir girdžiu širdies riksmą tiesiog paprasčiausiai išsiverkti. Pavydžiu atviraširdžiams, į kuriuos pažiūrėjus paprastai visada aišku, ką jie jaučia.
– Gal galėtum nerėkti? – tądien, man kai kuo pasipiktinus, švelniai tarė jis man.
Visai nesvarbu, koks jūs, kova su mylimu asmeniu be galo kankina. Jautrūs žmonės išgyvena dar stipriau! Vengdamas konflikto, jis pasiruošęs paaukoti savo asmeninius poreikius. Iš kitos pusės, labiau matydamas kitą žmogų, nei save, pasitelkdamas stiprią empatiją, jis gali taip puikiai spręsti konfliktines situacijas! Dažnai žaviuosi šiomis kreivėmis!
– Man reikia dienos be tempo. Gal tiesiog pabūnam šiandien? Trokštu lėtesnio gyvenimo. Prieš priimant sprendimą, turiu viską apgalvoti. Nekenčiu skubėjimo!
– Todėl Tu taip dažnai vėluoji! – reikėjo rasti nors kokią rakštį.
– Tokios lėtos dienos man suteikia ramybę, supranti?
Vėl nuleidžiu akis…
Pokyčiai kiekvieną gali išmušti iš vėžių. O jautriems asmenims tai gali būti nepakeliamai sunku. Netgi teigiami pokyčiai, kaip pradedant naujus santykius ar persikėlimas į svajonių namus, gali atnešti didžiulį nerimą ir pareikalauti laiko susigyvenimui.
– Jei Tu nieko prieš, aš pabūsiu vienas.
Kiekvienam juk svarbi sava erdvė. Į kurią galima pasitraukti. Jautrumas ir intraversiškumas dažnai susiję. Vieta, kur atgaunama ramybė, pabėgti nuo triukšmo ir žmonių.
Girdžiu gitaros garsus ir šlovinimo giesmę. Ir mano pačios širdis atitirpsta…
Nukreipiu akis pro langą ir susivokiu, kaip stipriai aplinka įtakoja žmogų. Santykiai, namų atmofera – tai vargina ar įkvepia?
Siekiu priimti jo jautrumą, o ne eikvoti energiją tai pakeisti. Jis yra neįtikėtinai nuostabus lyderis, partneris ir draugas. Jis turi stiprią empatiją, kūrybiškumą ir įžvalgumą. AŠ jį be galo brangintu!
Skaitykite:
Jautrumas – problema ar dovana?
Apie kas penktas iš mūsų arba jautrumo dovana
Nuotraukos šaltinis: www.flickr.com iš pinterest.com
Gyvos istorijos 