Neįsivaizduoju gyvenimo be batų. Juk kai juos aviu, kviečiuosi į savo gyvenimo istoriją.
Visai nesvarbu kokie tie batai. Gali būti basutės, sportiniai batai, bateliai, žieminiai aulai, guminiai ir t.t. Gali būti įvairiausios spalvos, formos, stiliaus, nauji arba seni. Savimi jie mano mūvinčios kojų nueito kelio bendrasavininkai.
Jie lyg išduoda, kuo aš žaviuosi, o ko nekenčiu ar gėdijuosi. Baisu, kad mano batai išduos tai, ką vakar užkišau už lovos, ar paviešins mano apsimetimą, kad ką tik kažko nepastebėjau…
Būna, kad džiaugsmingai šokant įlipu į kramtomą gumą, ar lemtingai žengiant imu ir suklumpu. O batais čežinti per akmenis – neišpasakytai malonus užsiėmimas.
Ai, žinau, kad Tau mano batai tik išvaizda, bet man jie – mano istorija. Čia panašiai, kaip kad į mane pažiūrėjus matosi tik susivėlę plaukai ir suglamžyti rūbai. Tačiau manyje kur kas daugiau, nei tai. Manyje sėkmės ir nesėkmės, džiaugsmas ir liūdesys ir visko tiek daug!..
Mano batai tai žino!
Dalyvauju akcijoje #bebatu, #withoutshoe
Gyvos istorijos 