Dvi istorijos: vaikai įstrigę oloje ir pabėgėliai Viduržemio jūroje

Ką tik grįžau iš susitikimo su pabėgėlėmis moterimis. Caritas įgyvendina nuostabų projektą, integruodamas moteris į vokišką gyvenimą. Šiame projekte sudalyvavau ir aš! Vedžiau šokių užsiėmimą. Jos tokios pat linksmos, šmaikščios ir švelnios, kaip ir dauguma iš mūsų. Nesvarbu, kad skirtingai apsirengusios.

Pamenate neseniai laimingai pasibaigusią istoriją Tailande? Visi pergyvenome kartu su berniukais, įstrigusiais oloje. O kaip žmonės valtyje Viduržemio jūroje? Kita istorija, pasakysite.

Istorijoje su įstrigusias vaikais reikėjo palaikymo ir vilties, kad gelbėtojams  pavyktų išsaugoti kiekvieną ten įstrigusią gyvybę. Susivienijo tiek daug žmonių. Gera pamatyti žmonių empatiją. Išgelbėjimas visų baimių ir kančių viduryje. Čia atsiskleidžia žmonijos galia užuojautoje. Tai susitapatinimo gebėjimas, kai kitų žmonių bėdą ir liūdesį perimi pats.

Šis dramatiškas įvykis palietė žmones visame pasaulyje. Nardytojai rizikavo savo gyvybe, buvo be galo drąsūs ir solidarūs. Tai sujungė žmones visame pasaulyje. Tokia vienybė – vienas didžiausių žmonijos pasiekimų (socialiniame ir netgi dvasiniame lygmenyje). Žmonės gali susitapatinti su svetimais. Jie gali būti empatiški.

Bet kodėl tai taip lengva būti “arti” šios istorijos, būti laimingu dėl kiekvieno išgelbėto asmens, o empatija su pabėgėliais Viduržemio jūroje atvėsta? Dauguma iš jų yra tokio pat amžiaus kaip Tailando berniukai urve. Jie taip pat bijo paskęsti…

Kodėl gailestis pabėgėliams išgaruoja, paaiškinama taip sparčiai, kaip empatija Tailando futbolo vaikams. Pabėgėliai priartėja prie europiečių savo nelaimėmis ir jų kančiomis; Tailando berniukai visiškai su tuo nesusiję. Pabėgėlių nelaimė greitai praranda savo nekaltumą. Kai kurie iš jų nori greitų pinigų, sužeistiems, traumuotiems svetimšaliams reikia daug paramos, galbūt net teroristai ateis į šalį. Ir tie, kurie nusileidžia Europos pakrantėse, primena europiečiams, kad globalizacija, kuri jiems taip pat naudinga, gali per daug kainuoti.

Taip, šios temos labai svarbios ir vertos analizių bei sprendimų ieškojimo, bet palikti žmones tiesiog skęsti – švelniai tariant, žeminantis poelgis. Tai nežmoniškumas ir vedantis į žlugimą…

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s