“Man labai patinka angliškas posakis: “As you think you shall be“. Manau, kad tai absoliuti tiesa. Kaip mes save vertiname, mylime ar matome, to mes ir nusipelnome. Ši mintis padeda man atsitiesti sunkiais gyvenimo momentais.Esi fotografas. Kaip pasirinkai šį kelią?
Nuo mažens daug piešdavau. Buvau labai geras vaikas: duodavo man lapą ir spalvotų pieštukų, ir namie jau ramybė! Baigęs mokyklą jau sugebėjau parduoti porą savo darbų, kurie kaba ant draugų sienos.
Esu parašęs ir poemą bei vaidinęs mėgėjiškame teatre. Taip kad menas buvo visada arti.
Fotografija man visada buvo angliškai išsireiskus “in my bucket list“. Pirmą foto kamerą nusipirkau gimus pirmajai dukrai, 2000-aisiais. Labai paprastą, mėgėjišką ir gal metus su ja fotografavau. Lyg ir viskas tuo pasibaigė. Antras pabandymas buvo po antrų skyrybų. Tuo metu labai daug savaitgalių “prašvęsdavau“ ir kažkuriuo metu supratau, jog švaistau savo laiką, tad reiktų užsiimti kažkokia veikla. Tada ir prisiminiau fotografiją. Pradėjau fotografuoti savo vaikus, po to – jau rimčiau. Štai jau 5 metai sukuosi šioje srityje.
Gyveni Anglijoj. Kaip ten atsidūrei? Ar patinka Tau ten?
Taip jau 13 metu gyvenu Anglijoje. Oi, visai nenorėjau joje likti, bet įkalbėjo buvusi žmona. Atvažiavau padirbėti 3 mėnesiams, bet gavosi truputėlį daugiau (šypsosi). Dabar tai jau kažką keisti nebesinori, nors neprieštaraučiau kraustytis į Ameriką, arčiau Kanados pasienio arba Norvegiją. Nieko nesakau, Anglija tikrai graži šalis, bet čia nesijaučiu kaip namie…
Man asmeniškai fotografija asocijuojasi su išgyvenimais ir noru išlaikyti, neišbarstyti akimirkas… Todėl klausiu Arno, ką gi fotografija reiškia jam?
Cha cha! Net iki galo neperskaičius tavo klausymo, suskambėjo labai panašus atsakymas: “neišbarstyta akimirka“. Mintyse sužibo J.Gėtės ištrauka iš “Fausto“: ,,Sustok akimirka žavinga“.
Ši frazė labiau tinka, kai fotografuoju gatvės portretus (šypsosi). Be proto įdomus jausmas, kaip kad stebėčiau pasaulį iš šalies; kaip kad žiūrėčiau filmą, užfiksuodamas patinkančias ištraukas.
Su gamtos fotografavimu kitaip. Tai jau mano pabėgimas nuo tikrovės, atsigavimas, pasikrovimas energijos, jėgų atstatymas eiti į priekį. Tai mano Oazė.
Fotografuoti žmones už atlygį – tai jau darbas.
Ką Tau asmeniškai reiškia būti fotografu? Iš kur semiesi įkvėpimo? Įsivaizduoju, kad fotoaparatas neatskiriama gyvenimo dalis. Ar taip? Turbūt su juo eini miegoti (juokiuosi)?
Na, miegoti dar nemiegu, bet atostogos dažniausiai virsta fotografavimu (šypsosi). Fotografija – tai mano antras gyvenimas, kuris lyg judėtų šalia tikrojo, šalia to kasdienybės, kurioje vaikai, darbas, mokslai… Nors kartais tai labai vargina ir ne kartą svarsčiau visa tai mesti, tačiau neprarandu įkvėpimo ir vėl judu.
Įkvėpimas ateina įvairiai, spontaniškai. Būna imi ir kažką čia ir dabar pamatai: vietą, spalvą, šviesą… Neretai – iš kitų fotografų darbų, ar iš filmų, ar video klipų.
Projektai su kitais fotografais irgi nemenkai paskatina kūrybai.
Dalyvauji konkursuose. Kokie jie? Teminiai, ar laisva tema? Kiek esi jų laimėjęs?
Taip dalyvauju. Konkursų būna įvairių: ir teminių, ir ne, profesionalių ir mėgėjiškų.
Su gamtos nuotraukomis esu laimėjęs II vietą (AMATURE WINNER) 6 kartus ir 12 kartų kaip finalistas. Su portretais 2 (AMATURE WINNER) 3 kartus ir 11 kaip finalistas. Dvi mano fotografijos kabėjo parodoje “Gatvės fotosesija“ Atėnuose.
Mano tikslas – laimėti Sony fotografijos apdovanojimus.
Mielas Arnai, aš Tau to nuoširdžiai ir linkiu! Ačiū, kad daliniesi savo gyvenimo spalva.
Gyvos istorijos 
Labutis as si faina ir miela zmoguti pazystu jau 13 metu jis vis stebina ir stebina artimuosius draugus ir pazystamus sekmes Tau tavo pasaukimui!!!!!👍
PatinkaPatinka