Mano vaike,
atėjęs į dūžtantį pasaulį
atvira ir pasitikinčia širdim.
Atleisk, kad byrant iliuzijoms
negalėjau apsaugot
nuo žeidžiančių šukių.
Dabar vis vejuosi
ir nepaveju Tavęs –
niekada nėjau keliu,
kurio eina berniukas,
tapdamas vyru.
Tik meldžiuosi.
Žinok.
Mylėjau – myliu – mylėsiu.
mama
Vilma Varkulevičienė
Nuotrauka: (Ne)pasiklysti miške, kai pūga A.V.© 2017
Gyvos istorijos 