Dalyvauju Šilkaus pupos teatro kūdikiams live seminaruose. Po paskaitos apie pasakų svarbą vaiko gyvenime, negalėjau nustoti šia tema galvoti. Beje, čia Vokietijoje šiuo metu prasideda karnavalai, spalvoti kostiumai ir išdažyti veidai.
Stebėdama savo vaikų žaidimus, jų klabą, atpažįstu unikalią, tik jų išgyventą patirtį: ką jie matė ir girdėjo, ką mąsto ir kaip daugelį dalykų supranta. Savo išgalvotais žaidimais, vaikai perduoda supratimą apie juos supantį pasaulį. Ir ne tik! Ten savo vietą turi džiaugsmas, baimė bei agresija. Išgalvotas pasaulis, kuris dažnai susipina su vaidmeniniais žaidimais, padeda įsisavinti patirtį ir pažvelgti į ją kitokiu požiūriu.
Ne gana to, vaidmeniniuose žaidimuose mažyliai parodo sugebėjimą pajausti ar net įsijausti į kitus žmones. Esu ne tik “aš“, bet ir kitoks “kitas“.
Įdomu pastebėti, kad tokio pobūdžio žaidimų mes vaikų nemokome. Tai ateina natūraliai, iš širdies jausmų. Žaidimas tampa saugi vieta pykti, džiaugtis, būti tuo, ko galbūt labai bijau, ar susitikti su tuo, ko be galo ilgiuosi… Fantazuojant skirtingus vaidmenis, mokomasi gyventi! Neretai matau savo atsispindį taip, kaip jį mato ir supranta mano dukros.
Vaidmenų kaita, vaikas susikuria alternatyvų pasaulį, kuriame yra svarbus, reikšmingas ir savarankiškas. Veido grimasos, skirtingos išraiškos, gestai, dialogai… Tai be galo svarbus žmogaus gyvenimo etapas, plečiantis toleranciją, ugdantis empatiją, mokantis suprasti aplinkinių mąstymą ir elgesį.
Tad pas mus dabar pats įdomumas! Šoka princesės, laksto zebrai, skraido bitės su boružėm, o kartais net monstrai apsilanko…
Nuotrauka iš: www.edelight.de
Gyvos istorijos 