Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą

Mes tėvai žinome, kad nustatyti vaikams ribas yra būtina. Tačiau kažkodėl nėra tai taip paprasta. Tikriausiai, pasąmonėje slypi baimė, kad susidursime su neigiamomis emocijomis, vaikų prieštaravimu ir nepriėmimu. Normalu, kad jaučiamės blogai šalia nelaimingų vaikų. O žinant, kad esame atsakingi už jų savijautą – nors į žemę prasmek… Jaučiamės kalti, matydami vaiko emocines būsenas, ypač jų pyktį, nerimą, nepasitenkinimą, nes tuomet jie atrodo nelaimingi. O jei kažko uždraudus ar pareikalavus vaikai nebemylės mūsų?

Tai klaidingas mąstymas! Knygoje “Ribos” autoriai labai nuosekliai tai parodo.

Sveikų ribų pagalba, mažas žmogus išmoksta sąžiningumo ir pagarbos ne tik kitiems, bet ir sau pačiam; išgyvena emocinį saugumą, kuris suteikia laimės ir laisvės pojūtį.

Kokios tos sveikos ribos sąžiningumui ir pagarbai ugdyti?

Pagarbus bendravimas

Jau nuo kūdikystės svarbu įsikišti, jei mažylis neteisingai elgiasi su vyresne sese ar broliu. Gudrybės ne išeitis. Reikia aiškiai vaikui komunikuoti, koks gi tas pagarbus bendravimas.

Pvz., mažylis pribėga ir atima iš vyresnėlio daiktą. Galima nekreipti dėmesio arba sakyti, kad vyresnis turi nusileisti. Bet vertėtų aiškinti jaunėliui, kad paprašyti yra teisingas bendravimo būdas ir, tikriausiai, sesė ar brolis noriai duos tau žaislą.

Kiek įmanoma anksčiau nustatomos ribos neša saugumą ne tik mažam žmogui, bet ir visiems esantiems šalia.

Rekomenduotina jau iki 3 metų įskiepyti vaikui išgirsti, pačiam drąsiai išsakyti ir tinkamai priimti “NE“

Gerai būtų atpažinti savo, kaip suaugusiojo susierzinimą daug anksčiau, nei laukti, kol tai virs nusivylimu ar pykčiu. Pyktis yra aiškus peržengiamų ribų ženklas. Tai žinant akivaizdžiai nesąžininga leisti neigiamiems jausmams pažeisti mūsų santykius su vaiku, todėl apribojimai neša naudą ir išreiškią meilę.

Vadovautis nustatytomis ribomis

Dažnai matome, kad mūsų žodinių nurodymų ir gražių prašymų dažnai nepakanka, net jei mūsų vaikai visiškai juos supranta. Todėl perspėjame vaikus, kad po tam tikro jų draustino poelgio bus tam tikros pasekmės. Tai didelė pagalba išlaikyti taiką namuose.

Aiškios ribos padės išlaikyti ramybę ir be pykčio taikant pasekmes, vaikas jausis labai mylimas ir priimamas bei pats mokysis sveikai bendrauti.

Beje tokie patys principai galioja ir bendraujant su suaugusiaisiais!

Susivokti savo ribose, knygos autoriai pateikia labai svarbius klausimus. Antai tokius, kaip:

Ar yra Tavo gyvenime situacijų, kuriose pasakius aiškų “NE”, galėtų būti daug sveikesnės, lengvesnės, laimingesnės, keliančios mažiau streso?

Kaip dažnai prieštarauji sau, darydamas kompromisus, kurie priešingi Tau?

Deja, bet daugelis iš mūsų užaugome šeimose, kuriose nebuvo sveikų bendravimo ribų. Tad atrasti save, savo ribas niekada nėra vėlu. Gal sunku, bet įmanoma!

“Aš nenoriu to daryti ….“ Tai ribų išraiška: “Aš nenoriu ..“, “Man nepatinka, kai …“, “Kodėl aš turiu ..?“. Tai kelia skausmą, nes nenorime konfliktų, ypač su mylimais, ar už mus viršesniais žmonėmis.

Ne tik vaikai, bet dauguma suaugusiųjų turi problemų su ribomis. Tai reikalauja daug įgūdžių valdyti nuolatines derybas ir norų balansavimą bei poreikius šeimoje. Be kantrybės to padaryti neįmanoma!

Neišspręsti praeities nusivylimai (dažniausiai iš vaikystės) nesąmoningai dalyvauja dabartyje, todėl nelengva susivokti, kodėl reaguojame į tam tikras situacijas būtent taip.

Kai būdami vaikai sakėme “NE”, kai derėjomės, kai priešinomės, kai norėjome būti savimi, bet mums buvo neleista… Šiandien išgyvename nerimą, sumaištį ir pykstamės su savimi, nemokėdami nusistatyti ribų.

Kuo aiškiau išreiškiamos ribos, tuo didesnė tikimybė, kad jos bus kitų gerbiamos. Tėvams tinkamai tvarkantis savo ribose, bus gerbiamos ir vaiko ribos, jo “NE”. Tai apsaugo vaiką saugiai reikšti savo poreikius.

Ar aš gerbiu vaiko ribas?

Mums suaugusiems yra normalu, kai pakeliame, ar bučiuojame vaiką be įspėjimo! Tad mažieji dažnai yra priversti daryti tai, ko jie nenori daryti: priversti valgyti tai, ko jie nenori valgyti, priversti neatsisakyti močiutės bučinio, priversti klausytis tėvų ir t.t. Juos lydi kontrolė ir prievarta…

Tačiau bet kokiam žmogui, tiek mažam, tiek dideliam, užtikrintai komunikuoti “NE” reiškia apsaugoti save!

Daugiau informacijos:

Ribos. Kada sakyti „taip“, kaip sakyti „ne“, kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą. Henry Cloud and John Townsed.
Leidykla: VŠĮ “Abigailė”, 2013 Vilnius
328 puslapiai

Knygą vertinu 5 balais iš 5

Parašykite komentarą