Dažnai jaučiuosi kitokia, nei kitos. O kiek iš mūsų prisipažintų, kad yra tipinė moteris?
Vienos vaikystėje žaidėme su lėlėmis, o kitos stumdėme mašinėles. Gal jūs niekada nesvajojote apie šeimą ir vaikus. Pvz., mano vyras kalba daugiau už mane, todėl, kai daugelis teigia, kad joms reikia plepėti, negaliu susitapatinti… Daug tų priežasčių, kurios priverčia mane jaustis visai kitokia.
Kažkieno standartai apie tai, kokia turi būti moteris, manęs visai negąsdina. Būdama kitokia, esu su savimi laiminga. Juk į žmogų galima pažvelgti plačiau ir pamatyti kito ar savo skirtingumą, kaip grožį.
Tiesą pasakius, man svarbiau ne tai, kokia aš, bet kuo ir kaip gyvenu. Man svarbiau ištikimybė ten, kur šiandien esu ir pasišventimas tiems dalykams, kurie man dovanoti.
Sudaužyti kitų lūkesčiai, kokia turiu būti, nutiesia kelią į ypatingą, savo kuriamą gyvenimą. Tai lyg dovana, atskleidžianti tikrovę. Esu moteris. Kaip aš veikiu, kaip kalbu, kokia esu, tokia moterimi esu, tokią istoriją apie moteriškumą ir pasakoju…
Nuotrauka iš faithisbeingsureofwhatwehopefor.tumblr.com
Gyvos istorijos 