Niekas nežinojo,
kad esat,
kai pasisveikinot.
Atėję visų pirma į širdį
ir ten nešioti.
Mano maldų išsipildymas
ir nemiegotos naktys.
Pasakos. Vadovėliai Jums užmigus
ir sesijos.
Jūsų prašymas, kad būčiau namuose,
daugybė neišpildytų norų –
labai gaila.
Džiaugsmas dėl kiekvienos Jūsų sėkmės.
Liūdesys dėl nesėkmių –
norėčiau, bet negaliu apsaugoti.
Jau išaugti žaidimai.
Skrydžio pradžia.
Mano širdis, lydinti jus visur.
Skriskit drąsiai.
Mylėjau – myliu – mylėsiu.
Mama
Vilma Varkulevičienė
Nuotrauka: “Paukščiai turi savo miestus. Ten jie slepiasi nuo žmonių.“
A.V. © 2017 #pauksciunamai
Gyvos istorijos 