Per šiuos metus į Amžinybę išlydėjau brangų veidą. Vėžys… Dar vieną kovojantį palaikau savo mintimis ir malda!
Vėžys labai greitas! Atrodytų nieko neskauda, gal šiek tiek. Šie žmonės gan aktyvūs, todėl, panašu, kad kreipti dėmesį į smulkmenas nėra nei laiko, nei noro. Vėžys yra daugumai tolimiausia mintis galvoje. Taigi, neignoruokime skausmo!
Aš nesergu, bet įsivaizduoju, kad sutikti žinią, kad sergi viena baisiausių ligų pasaulyje, tiesiog šokiruoja! Aplanko pradžioje klausimai “kodėl”, po to vienatvė ir baimė visiškai atsiduoti į Dievo rankas…
Kai sutrumpėja gyvenimas, pasirinkimai tampa paprastesni, artimieji brangesni ir troškimas gyventi paprastai bei patirti dar kažką naujo. Suvoki, kad tai, ką turi, yra viskas, ko tau reikia. Ypač Dievo gerumas per kitus žmones. Esi ne vienas!
Gyvenimas gali būti be galo trapus ir skausmingas… Vienareikšmių atsakymų į “kodėl” nėra! Atsitrenki į nesuvokimo, antgamtišumo sieną.
Gyvenimas yra ne mūsų rankose, bet meilė, priėmimas, gyvybės ragavimas čia ir dabar – mano jėgoje!
Dažniausiai tie silpnieji, sergantieji, besikabindami į gyvenimą, yra vilties ir įkvėpimo nešėjai. Kančioje jie auga, bręsta savo vidumi. Lyg kvepalai aplinkui pasklinda.
Mano malda Tau 31 psalmės žodžiais:
2 Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos,
neleisk man niekados nusivilti!
Tu esi teisus, mane gelbėk!
3 Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti!
Būk užuovėjos uola – mano tvirtovė, –
galinga pilis man gelbėtis!
4 Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, –
vesi ir saugosi mane dėl savo vardo.
5 Apsaugok nuo paspęstų man pinklių,
nes tu esi mano užuovėja.
6 Tau patikiu savo dvasią, –
tu mane atperki,
VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve.
7 Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais,
o pasitikiu VIEŠPAČIU.
8 Leisk man džiūgauti ir būti linksmam
dėl tavo ištikimos meilės,
nes tu pažvelgei į mano kančią –
rūpinaisi manimi didžiame varge.
9 Tu neatidavei manęs į nagus priešui,
bet išvedei mane į laisvę.
10 Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku.
Nuo skausmo temsta man akys,
nyksta ir mano gyvastis, net kaulai.
11 Juk mano gyvenimą skausmas sekina
ir mano metus – dejonės,
nuo kančios man stinga jėgų.
Nuotrauka Hope Carroll Weaver
Gyvos istorijos 