Mylėti gyvenimą

@gyvosistorijos

Aš tikrai žinau, kad daug ko nenutuokiu. Neišmintinga, nenaudinga ir nelogiška, ar ne tiesa? Bet daug judėjimo, kaitos. Tai gyva!

Kas iš to, jei viską žinai ir viską turi, bet pritrūksti gyvenimo džiaugsmo, aistros, įkvėpimo, galų gale, meilės?

Kai nejauti savęs, tik sąstingį gyvent tvarkaraščiu.

Kai ilgiesi GYVENIMO. Ilgiesi sezonų kaitos, atradimų kiekviename iš jų.

Esi laimingas, bet nepatenkintas…

Tai nebūtis, kuri beprasmiškai šaukia: GYVENIMO ilgiuos! Aš noriu gyventi! Jausti šią nepakartojamą žiežirbą giliai savyje, kuri įkvėptų būti, sušildytų širdį, suteiktų drąsos ir kūrybingumo vytis savo svajones.

Reikia vidinės drąsos išreikšti ilgesį būti gyvam. Kad iš tiesų gyventi! Čia telpa ir gilus atodūsis, ir liūdesys, džiaugsmas ir malonumas… Įkvėpimas, kuris reikalauja impulso, spontaniškumo.

Gyventi reikia išdrįsti! Išdrįsti pasinaudoti dovanota žmogiška laisve, pasirinkimu. Iš vidaus į išorę, t.y. susitikti su tuo, ką manome esą praradę. Imti dalintis savo jausmais ir troškimais, nes tai stebuklingai praturtina.

Turiu ramybę ir saugumą, duodama savo svajonei vardą! Po kojomis pakloju poreikius, planus ir troškimus. Mano džiugesys netelpa laike. Tik širdies akys gali suvokti šių dalykų prasmę ir amžinumą.

JO akyse radau meilę gyvenimui, kuris buvo taip paprastai pasislėpęs. Juk GYVENIMAS yra daug daugiau, nei tai, ką gyvenu aš asmeniškai. Taigi kelias į vidinį šaltinį, Dievą, dažnai kalbantį mūsų širdies balsu bei žinantį kelią į mano pačios gyvenimą. Mano GYVYBĖ tik nuo JO priklauso.

Dvi paskutinės nuotraukos iš http://www.pinterest.com