Saloje tokių pačių

 

imageČia daug pavargusių nuo vienatvės, nuo kito nepagarbaus elgesio su mumis, nuo nesikalbėjimo, nepasitikėjimo vienas kitu. Kaip dažnai norisi rėkti, jei ne balsu, tai viduje. Uždaryti saloje tokių pačių… Liūdna!

Liūdesys visada kažką savyje neša.

Praradimą?

Nusivylimą?

Maniau, kad jis mane myli!..

Aš juo pasitikėjau…

Negaunu svajonių darbo…

Praradau kontrolę, nieko nebesuprantu…

Man dažnai pasitaiko, kai prižadu niekada kažko nedaryti, bet darau… Manau, kad daug kam taip. O būna, kad kažko nesakau, bet turėčiau.

Nelengva savimi išlikti!image

Vienatvė, apleistumas, vidinis skausmas, nusivylimas, baimė, beviltiškumas… Šie jausmai ne vieną priverčia galvoti apie savižudybę! Lyg kūdikis viduje nepaliautų nuolat klykti. Dieve, kur Tu?

Liūdesys pasikviečia pyktį ir neigimą, esą viskas yra ne taip, kaip jaučiuosi. Verkti? Ašaros nuplauna sielą ir palengvėjimas atskleidžia realybę. Ar svarbu, ką gi tas liūdesys neša su savimi? Privalu rasti tam vietos: išgyti, priimti tai, ko lyg ir nėra, bet vis tiek išlieka…

Ieškoti taikos su savimi, žvelgiant į Kalėdų paslaptį! Apkabinti verkiantį vidinį “kūdikį”. Tyla! Ramybė!

Saloje neegzistuoja gyvenimas be liūdesio, tačiau atgyja gyvenimas po sielvarto.

imageKą šiandien prarandu, kad toliau iš tiesų gyvenčiau? Kad gyvenčiau saloje tokių pačių

Kas gali nuspręsti, ko žmogui reikia? Daugiau ar mažiau veiklos? Struktūros ar laisvės? Paramos ar papeikimo? Asmuo mokosi, kai yra veiksme, kai eina, nors kartais nežino kur. Tai pripažinti ir kalbėtis su kitais yra be galo vertinga. Kalbėtis saloje su tais pačiais, kaip tu…

Tačiau užuot prisipažinus, kad mes tiesiog nežinome, laikomės įsikibę savo. Būna, kad nerimas neleidžia net miegoti. Todėl laisvė rinktis saloje, yra kiekvieno žmogaus galimybė. Juk tą patį sprendimą galima padaryti skirtingai ir niekas te nesako, kad turi būti tik taip, o ne kitaip!

imageMes neturime būti tokie vieniši. Neturime jaustis, kad esame tokie vieni. Sustokime visi apsimetinėti. Pradėkime dalintis savo širdies istorijomis saloje su tais pačiais… Pasiūlykime kitam savo pagalbos ranką, dovanokime gerą žodį ar gerą darbą. Išdrįskime papasakoti negražią, bet sąžiningą tiesą. Nebijokime atskleisti to, ką galvojame.

Priimkime kvietimą į savo nerūpestingą pasaulį, kuris kuria gyvenimą. Nors akimirkai! Arba bent jau susitikime su tais, su tokiais pačiais pusiaukelėje. Link kito!

Prisiminkime, kaip žaisti savo paties dvasioje, kuriai reikia jos Kūrėjo!

Adventą pasitinkant…

Nuotraukos iš http://www.pinterest.com

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s