Alice Miller. Gabaus vaiko drama

Ar dažnai auklėju taip, kad vaikai taptų “patogūs”? Kaip dažnai savo netobulumo ir silpnumo pateisinimui, neleidžiu jiems manęs žeisti, sužadinti savo nesaugumo jausmo, netenkinti mano galios, nekelti grėsmės mano pusiausvyrai, lyg priešingu atveju jie ims ir praras mano meilę? Gal naudojuosi (nors nesąmoningai) atžalomis savo patvirtinimui, suteikiančio man pasitikėjimo savimi?