15 Lewis’o patarimų rašantiems

imageSavo laiškuose ir kituose šaltiniuose, C.S.Lewis paliko labai gerų patarimų rašantiems.

Clive Staples Lewis (1898-1963) – airių kilmės britų rašytojas, literatūros kritikas ir teologas. Garsus kūriniais apie Viduramžių literatūrą ir krikščionybės apologetika; yra parašęs fantastikos ir knygų vaikams. Labiausiai žinomi kūriniai: „Iš tyliosios planetos“ ir „Narnos kronikos“.

Taigi, čia 15 rašytojo pateiktų patarimų.

1. Rašykite ramybėje.

“Išjunkite radiją“, sakė Lewis.

image2. Nuolat skaitykite pačias geriausias knygas.

Pasak Lewis’o, tik geros knygos moko rašyti. Jis rekomenduoja į žurnalus nekreipti dėmesio!

3. Rašykite ir skaitykite klausydamiesi, o ne žiūrėdami.

Rašykite ausimis, o ne akimis!

Klausykitės to, ką rašote, tarsi tai būtų garsiai perskaityta. Neskamba? Neaišku? Bandykite iš naujo.

4. Rašykite tik apie tai, kas jus domina.

Rašykite apie tai, kas iš tiesų jus domina: ar tai būtų apie realybę, ar įsivaizduojamus dalykus, bet nieko daugiau. Lewis teigia, kad jei domina tik pats rašymas, toks žmogus niekada netaps rašytoju. Esą, nebus apie ką rašyti 🙂

image5. Verta sunkiai padirbėti ties perteikiama mintimi.

Rašydami stenkitės būti labai aiškiu. Atminkite! Visai nesvarbu, kad jums jūsų mintis visiškai aiški, tačiau skaitytojui ne. Tad vienas blogai parinktas žodis gali įnešti visišką jūsų minties neaiškumą. Tai yra taip lengva savo istorijoje tiesiog pamiršti, kad jūs skaitytojui dar kažko nepasakėte svarbaus; to, ką jis privalo žinoti. Visas paveikslas jums toks aiškus, kad net nepagalvojate apie skaitytoją, kuris mato visai kitaip.

6. Išsaugokite pradėtus ir nebaigtus rašinius, kuriuos esate atidėję.

Net jei tai tikrai blogas rašinys, vis tiek padėkite jį į stalčių. Tai gali vėliau praversti. Daugelis Lewis’o geriausių darbų, yra tiesiog tų pradėtų ir apleistų juodraščių perrašymas.

image7. Rašykite ranka, bet nespausdinkite.

Spausdinimas sukelia triukšmą ir išmuša iš ritmo, kuris turi būti tobulinamas. Čia autoriaus ypatingas rašymo braižas: rašyti keturių penkių žodžių sakiniais.

8. Žinokite visų jūsų naudojamų žodžių reikšmę.

Tai yra būtina rašytojo sąlygą!

9. Venkite dviprasmiškumo.

Vienas iš būdų plėtoti rašymo stilių, yra tiksliai žinoti, ką norite tuo pasakyti; būti tikru, kad aiškiai pasakote, tai, ką norite pasakyti. Svarbu nuolat sau priminti, kad skaitytojui nėra savaime aiški jūsų perteikiama mintis. Jeigu mūsų žodžiai yra dviprasmiški, skaitytojas prasilenks su kūrinyje išsakyta prasme. Lewis sako, kad rašymas – tarsi avį vesti žemyn keliu. Jei yra kokie nors vartai į kairę ar į dešinę, svarbu skaitytoją ten ir nuvesti.

10. Naudokite tokią kalbą, kuria labai aiškiai išsireikštumėte.

Įsitikinkite, kad tai, ką pasakėte negali reikšti nieko kito. Lewis visada stengėsi naudoti kalbą, kuri būtų visiškai aiški savo reikšme.

11. Pasirinkite paprastą ir tiesioginį žodį, vietoj vieno ilgo ar migloto.

Jei suteikėte skaitytojui konkretų pažadą, išpildykite jį! Pasitelkite į pagalbą aiškius, trumpus žodžius.

12. Pasirinkite esminius, aiškius daiktavardžius.

Nenaudokite abstrakčių daiktavardžių. Pvz., jei turite galvoje, kad “miršta vis daugiau žmonių“, nesakykite, kad “padidėjo mirtingumas“. Tai dvi skirtingos prasmės.

13. Pasistenkite įkvėpti skaitytoją tuo, ką rašote, vietoj to, kad savo istorijai panaudoti paprastą būdvardį.

Nenaudoti būdvardžių, kurie tik apibūdina mums tai, kokius jausmus norėtumėte sukelti apie dalykus, kuriuos aprašote. Ta prasme, kad vietoj to, kad pasakotumėte kažką, kas yra “baisu“, apibūdintumėte tai taip, kad skaitytojas pajustų baimę, išsigąstų. Istorijoje visi šie būdvardžiai, kaip antai žiaurus, nuostabus, šlykštus, puikus, yra paprasčiausiai perskaitomi taip, lyg sakytumėte savo skaitytojui: “Prašome padaryti mano darbą už mane“.

14. Saikingai naudokite prieveiksmius.

Patartina atkreipti dėmesį į pasirinktus prieveiksmius. Pvz., nevertėtų sakyti “be galo“, kai turime omeny “labai“. Tokiu atveju, nebeturėsite papildomo žodžio, norėdami perteikti kažką tikrai begalinio.

15. Svarbiausias rašymo tikslas – įdomi istorija.

Ne visi privalo ir gali parašyti moralinį ar teologinį darbą. Perkrautas rašinys gali giliai  kitą paliesti, bet taip pat ir skaitytoją atbaidyti. Pirmiausias rašomos istorijos tikslas – būti įdomia skaitytojui. Nesistenkite per prievartą ir dirbtinai “pritraukti“ savo įsitikinimų. Rašymas turi lietis iš vidaus, kaip pašaukimas. Tai lyg su meile pagaminti gerą valgį. Todėl labai vertingos tokios savybės, kaip natūralumas ir sąžiningumas.

Šaltinis: “Piece of writing. Advice from C.S. Lewis“

Reklama

Komentarų: 4 Pridėkite savo

  1. T.Girdzijauskas parašė:

    Labai įdomu ir labai naudinga! Rašau knygą ir čia radau tiksliai tai ko ieškau!

    Patinka

    1. dalyciux parašė:

      Ačiū, Tomai! Diaugiuosi, kad naudinga 🙂 Sėkmės rašant knygą. O apie ką rašote, jei ne paslaptis? Pareklamuokite, Kai parašysite

      Patinka

      1. T.Girdzijauskas parašė:

        Knyga apie vyrų ir moterų psichologiją, šeimos santykius

        Patinka

      2. dalyciux parašė:

        Įdomu ir vertingai aktuali tema

        Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s