Fizinis lavinimas žaloja

imageSavo gyvenime dar nesutikau nei vieno žmogaus, kuris būtų mokykloje gavęs tokius fizinio lavinčios pagrindus, kurie sukurtų bazę sveikam požiūriui į sportą, bendrą fizinį aktyvumą, leistų suprasti kaip žmogui taisyklingai sportuoti, kad stiprintų, o ne save žalotų.

Šiais laikais populiari “fizinio aktyvumo mada”. Stebiu, kaip jaunos studentės ir studentai laksto raudonais veidais su buteliukais rankose ir nuolat galvoju: “O kad jie suprastų, jog tokiu bėgimu jie ne stiprina, o žaloja save. Taip sportuodami jie nenumes, o priaugs svorio!” Suprantu, čia ne lietuvių kalba, ne matematika ir net ne fizika, bet mes stengiamės judėti ir nuolat kalbame, koks svarbus judėjimas. Net išvesti rodikliai, kiek laimingesni yra aktyviai laiką leidžiantys žmonės, šalys. Verslo žmonės vis daugiau klausimų išsprendžia risnodami krosus, o ne baruose. O pagrindai to – visiškai niekiniai!

Visai neseniai perskaičiau straipsnį apie lietuvį, turintį planų tapti geriausiu pasaulio futbolininku. Šis sportininkas šiuo metu Amerikoje ir jo buvęs treneris yra pasakęs, kad Lietuvoje dauguma trenerių (trenerių – net ne fizinio mokytojų!!!!) nualina sportininkus ir jie sustoja progresavę. Galiu šia tema be galo daug dalintis, bet sporte pasiekti rezultatų, tikriausia net 50% sudaro psichologija. O kad vaikai būtų šviečiami, kas yra sveika, o kas ne, kad būtų akcentuojami technikos trūkumai, kvėpavimo niuansai ir pan. – neteko susidurti. Vaikai turi rungtyniauti! Tai žudikiškas požiūris į mokinio sveikatą! Užkerta kelią žmogui gyventi sveikai. Motyvuoja nekęsti sporto. Tikrai tikrai 🙂 Diegiant tokį fizinio aktyvumo požiūrį yra daug daugiau pagundų priešingon pusėn nuklysti. Tuo pačiu tai menkina mokinio gebėjimus bei atsipalaidavimo būdus. Jie labiau sėdi, nei juda. Arba juda tik tie, kas galvoti tingi. O judėjimas gi galvojimą stimuoliuoja – tie “profesoriai“ jei pabėgiotų po pusvalanduką 2x per savaitę išvis gal dešimtukais varytų 🙂

Tokia pradžia facebook diskusijoje mane be galo sudomino seniai pažįstamas Nerijus 🙂 Todėl panorau tokia svarbia tema pasidalinti.

Nerijus baigęs statybos inžineriją ir ekonomiką. Pagal įgytas kompetencijas jis yra vadovas, vadybininkas, pardavimų ir klientų aptarnavimo specialistas. Aktyvus keliautojas, o paskutinius 2 metus – aktyvus bėgikas. 2015m. rugsėjį po 3 mėnesių pasiruošimo įveiktas pirmasis maratonas Taline. Šį pavasarį ruošiasi startui Rygoje. Bėgimo klubo NEKO Runners narys.

imageŠis žmogus, dar daugiaaukštyje gyvendamas, ėmė ir subūrė bendram sportui namo bendruomenę ir darbo kolegas!!! Žavu ir užkrečiančiai naudinga.

– Greitas bėgimas, tai ne tik judėjimas, – teigia Nerijus.

Pasak Nerijaus, pradedantiesiems užtenka 2-3 patarimų. Kitiems prasideda judėjimo mechanika, treniruočių grafikas savaitės, mėnesio, metų eigoje, mityba, papildai, tinkama ir atitinkamo stiliaus avalynė bėgimui, poilsio režimas, treniruočių pratimai. Bėgikai ne tik bėga, bet stiprina kojas, presą, nugarą. Šiuo metu Nerijus aktyviai gilinasi į endurance (ištvermės) bėgimą, t.y. >10km.

imageNuo jaunystės Nerijus turėjo bėdų su keliais, o abu tėvai jauni mirė nuo širdies nepakankamumo. Todėl labai svarbus taisyklingas sportavimas. Bijodamas širdies smūgio ir girdėdamas, kad bėgant susidėvi kelių sąnariai ir pan., dar labiau suaktyvino domėjimąsi taisyklingu sportu iš esmės.

– Dar prieš 3 metus nebėgiojau. Įvairių aplinkybių dėka pabandžiau. Po kolegos komentarų virtualioje erdvėje, kad bėgu per greit dar labiau buvau motyvuotas gilintis į bėgimo esmę. Daug išmokau iš savo trenerio Daliaus Pavliukovičiaus, taip pat maratonui padėjo ruoštis Vilniaus maratono rekordininkė ir dabar olimpinį normatyvą įvykdžiusi Vaida Žūsinaitė. Taip pat skaitau geriausių pasaulio trenerių knygas, blogus.

NE greitas, o kokybiškas bėgimas!

  • Nuolat bendrauju su krikšto dukra, kuri ėmė bėgioti. Pastebėjęs jos persistengimą  bėgti kuo greičiau, pakomentavau, kad taip sau tik kenkia. O ji: “O TAI KĄ KITI PAGALVOS, JEI AŠ TAIP LĖTAI BĖGSIU????” Bet juk sporto esmė ir yra – judėti taip, kad sveikata gerėtų. O svarbiausia jaunimui yra išaiškinti, kad bėgti lėtai – ne gėda! O kaip jie to bijo!!!

Todėl labai svarbu, jei neturi pulsomačio, turėti bėgimo draugą pašnekesiams. Jei jau ima trūkti oro, negali pliurpti – vadinasi stabdyk arklius! Labai paprasta!

imageBėgime, vaikščiojime ir kituose sportuose yra viena kertinė esmė – nenuvarginti savo širdies, nepersitreniruoti. Yra daugybė įvairių kiekvieno sporto technikos elementų – kaip taisyklingai laikyti raketę, kaip statyti pėdą, kaip apšilti siekiant išvengti traumų ir t.t.

Bėgti negalima per greitai. Bėgti reikia tam tikru intensyvumu, kad geriausiai degtų riebalai, o širdis nebūtų perkrauta. Bėgant per greitai organizmas energiją ima ne iš lašinių, o iš raumenų. Tokios energijos pakanka 3-5 minutėms, paskui imama alinti širdis ir kiti organai. Rimtai begiojantiems rekomenduočiau turėti širdies ritmo matuoklį, tačiau yra ir natūralūs metodai –

bėgti taip, kad galėtum neįkvėpdamas oro lengvai kalbėti sakiniais. T.y. to niekada nepadarys 80% mano matomų tik Vilniuje atvažiavusių studentų. Varo persikreipę raudonais veidais. Viso to rezultatas – nulis malonumo, kone nulis sudegintų riebalų ir be to dar ir išsekintas organizmas.

Po tokio bėgiojimo žmogus galvoja, kad pasportavęs, be sąžinės graužaties gali daugiau užkąsti – jėgas ale atstatyti 🙂 Ir kur tas maistas nueina? Aišku – į kūną! Ir gaunasi, kad save alina ir dar storėja… Tiesiog visiškai elementaraus supratimo trūkumas.

Visi norintys pradėti bėgioti, orientuojasi į greitį, ar atstumą. O tai – VISIŠKAI nesvarbu!

Geriau mažiau, nei daugiau!

  • Ar žinojot, kad “gerai“ nubėgti 3 km yra daaaug sunkiau nei 10 km? 🙂 Tikriausiai nepatikėsite. Tai teigia šios srities profesionalai. Man rūpi, kad tie, kurie nori pradėti bėgioti, gautų teisingą pagrindą – nepersistengtų ir neperdegtų. Kaip mano abu gerbiami treneriai sakė: “Geriau mažiau, nei daugiau!” Skamba taip lepšiškai, bet tai yra tikra tiesa, kurią randu visuose šaltiniuose.

Daugumai klaidingai atrodo, kad fizinio kultūra yra jėgos veikla ir tiek. Sportu, kaip ir bet kuriuo dalyku, reikia žmogų/moksleivį sudominti.

Normatyvai mokyklose – žudikai. Tikslas yra gerai, bet jam siekti turi būti supratimas – kodėl ir kaip.

Jei nesudominsi – nebus motyvacijos nei kokybiškam laisvalaikiui, nei pamokose teikiamoms žinioms. O aš manau, kad fizinė veikla be galo stipriai įtakoja kitų pamokų įsisavinimą. Man labai įdomu, ar dabartinėse mokyklose vyksta toks moksleivių švietimas. Gal tai atlieka patys mokytojai, o gal net kviečiasi kokių nors klubų trenerius, gydytojus? Įsivaizduoju, kaip galėtų keistis moksleivių temos, požiūris, jei kūno kultūros/fizinio lavinimo pamokose profesionalūs, medaliais apsikabinėję žavūs atletai papasakotų apie sporto niuansus, apie naudą, apie sveiką treniravimąsi – tai juk daug kiečiau, nei brandžiai mokytojai pamokslauti, kaip nesveika rūkyti 🙂

imageSvarbiausia!

  • Per vieną ugdomąjį vykusį pokalbį puikiai prisimenu savo vadovo žodžius:

– Žinai, Nerijau, gyvenime yra svarbiausi trys dalykai:

1. Sveikata. Be sveikatos, visa kita gyvenime bus labai sunku ir tikriausiai neįmanoma pasiekti.

2. Šeima. Jei blogai šeimoje – ir darbas šlubuos.

3. Darbas. Jis reikalingas pinigus uždirbti.

Aišku galite ir nesutikti, bet man tai labai užstrigo! Ši mintis labai teisinga. Vertybių formavimas, požiūris į save, nuostatų formavimas namuose, mokykloje – ši aktyvioji dalis yra visiškai pamiršta, nes svarbiau “normatyvų“ principas.

Vis planuoju tinklaraštį pradėti, kuriame noriu surašyti savo atradimus. Sugrupuočiau klausimus, nurodydamas konkrečius šaltinius su glausta informacija. Atrodo bėgi ir tiek. Tačiau klausimų yra milijonas su puse. Ir atsakymų – gerokai daugiau ir nevienareikšmių 😊 Vieni klausimai kyla profesionalams, kiti – pradedantiesiems. Vis daugiau žmonių klausia patarimų, tad patariu pagal jų lygį. Pats neseniai patyriau beveik naują atgimimą – Olimpiečių centre išsityriau, kur mano saugios širdies ribos. Nesugalvoju kaip vizualiai apibūūdinti tą EUREKA 😊

Nerijau, žavi Tavo aistra gyvenimui ir noras tuo dalintis. Aš Tau nuoširdžiai linkiu, kad savo atradimais pradėtum dalintis tinklaraštyje! 😉

 

Reklama

Komentarų: 3 Pridėkite savo

  1. Darius parašė:

    Laba diena, ačiū už įdomų straipsnį. Gal pasidalintumėte, kur tiksliau atlikote širdies zonų tyrimą, kiek jis kainavo? Taip pat būtų įdomu sužinoti, kokiis dar tyrimus rekomenduotumėte pasidaryti?

    Patinka

    1. Probalt parašė:

      Olimpiečių centre, Ozo g., Vilniuje. 41 EUR. Pradžiai reikėtų apie jas pasiskaityti, tada tyrimą pasidaryti. Ir to pradžiai pakaks pilnai. Svarbiausia – žinoti ko siekiate. O treneris visada padės nepaklysti 😉

      Patinka

  2. Silvija parašė:

    Išsamus ir labai naudingas straipsnis. Na beje aš ir pastebėjau, kad sporto medicina ir jos žinios bendram aktyvumui yra labai svarbu, bet retas iš mūsų tas žinias turi. Be sporto medicinos žinių dažnas žaloja savo kūną.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s