Apstybės paslaptis

imageEinant mano batai garsiai čeža. Takas padengtas nemažu sluoksniu apipuvusių lapų. Aplink mane lapų jūra. Pakeliu galvą ir iš nuostabos apsvaigstu. Kas gi taip DANGŲ nudažė? Nepakartojamas ir neįkainojamas šedevras prieš mano akis!

Būdama su artimaisiais ir gamtoje jaučiuosi labiausiai pripildyta gyvenimo. Ypač patinka pasivaikščiojimai šaltą žiemą. Medžių ir žolės baltuma, dangaus spalvos tiesiog užburia ir negaliu nustoti visu tuo gėrėtis. Mano jausmai pakyla į viršų… Argi tai ne KAŽKIENO iškalba man?

Širdies troškimai ir realybė, kurioje esu. Jei tik prarandu dėkingumą, nepasitenkinimas užvaldo, pavogdamas džiaugsmą ir ramybę. Juk aš turiu visą, ko man išties reikia!

Mano saugumas, džiaugsmas ir laimė ne nuo aplinkybių priklauso, o nuo TO, kuris tas aplinkybes sukuria.

imageTodėl tikroji apstybės paslaptis ne vyno taurėje, ne žydinčiose gėlėse, kad ir kokios jos nuostabios bebūtų, ir ne teigiamoje mintyje…

Kur užpildau savo sielos troškulį? Kur ieškau malonumų, manydama pripildyti savo tuštumą? Kieno akivaizdoje išnyksta mano niūri nuotaika?

Saugumo ir taikos prašau!

TAVĘS prašau, KURIAME gamtos grožyje ir žmogaus trapume atspindį regiu.

Nuotraukos iš http://www.pinterest.com

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s