Kito išklausymas – sveikos visuomenės bruožas

imageNežinau kaip jūs, bet aš bent porą kartų per mėnesį paverkiu. Aš nei gydytoja, nei patarėja, nei socialinė darbuotoja, ar psichologė. Nesu net katedros vedėja. Aš tik paprasčiausia mama. Tačiau jau nuo jaunumės mėgstu klausyti. Tikriausiai, turiu dėkoti Dievo dovanotam prigimtiniam būdui. Net ir dabar, gyvenant Vokietijoj, neretai gaunu žinučių su prašymų pasikalbėti. Moterys dalinasi savo gyvenimais. Būna priveda mane iki ašarų…

Draugė ar pažįstama miršta nuo vėžio.

Vaikui vėžys.

Vaikas destruktyviai ar net agresyviai elgiasi.

Negali pastoti, nors seniai jau stengiasi. Nuo 13 m. pradėjo vartoti kontraceptines tabletes.

Ji geria antidepresantus, nes norėjo nusižudyti.

Mokykloje dvelkia rasizmu. Esą koneveikiama mergaitė iš Azijos, kuri dar nesupranta vietinių kalbos.

Sūnus ignoruoja savo motiną.

Jie skiriasi, nors trečiam vaikui tik metai. Ir t.t.

imageDauguma prašo neviešinti to, ką išgirdau. Tai juk konfidencialu. Noriu pažymėti, kad šie pokalbiai skiriasi nuo apkalbų. Žinau, kad plepėti, kitus apkalbėti pati lengviausia bendravimo forma. Moterys apkalba: kas kaip apsirengęs, kaip atrodo, ką girdėjo kalbant pro šalį einančius ir pan. Neišsemiamos temos 🙂 Todėl apkalbas atskirčiau nuo asmeninio pasidalinimo savo gyvenimu.

Sakyčiau, tokie pokalbiai dažnai net nepriklauso draugystei. Aš mėgstu žmones ir mes su vyru turime labai daug pažįstamų, mielų aplinkui žmonių. Daugelis jų dalinasi savo asmeniniais, net slaptais savo išgyvenimais. Dauguma jų nėra tie asmenys, į kuriuos kreipčiausi pagalbos ar patarimo. Išklausyti kitą priskiriu paprasčiausias žmogiškumui.

Kažkaip daugelis dalykų susiklosto natūraliai. Aš nelendu į žmonių asmeninį gyvenimą. Nemoku. Bet jie pasakoja patys. Džiaugiuosi, kai išklausymas patarnauja žmogaus gerovei. Jam ima ir nuo to išsikalbėjimo pasidaro lengviau.

imageSutinku, kad šis užsiėmimas reikalauja labai daug laiko ir energijos: išklausyti, užjausti, gal net padėti išspręsti problemą. Bet labai dažnai žmonėms reikalingas tiesiog klausytojas, kuriam jis išsakytų savo baimes, rūpesčius, nerimą… Pasakotojai save išgirsta ir situacija aiškėja bekalbant. Sugebėjimas klausyti net 50 procentų sumažina konfliktus santuokoje!!! (Faktas iš psichiatro V.Albisetti praktikos)

Jei žmogus man atsiveria, paprastai jaučiuosi atsakinga už tai, ką jis man patikėjo. Man ima rūpėti jo gyvenimas ir tolimesni, su išpasakota istorija įvykiai. Tačiau svarbiausia vaidmenį vis dėl to priskiriu klausymuisi.

Kiek teko susidurti, psichikos sveikatos problemų gausu (net ir čia turtingoje Vokietijoje). O kiek Lietuvoje nusižudo!!! Viena iš pagrindinių priežasčių, mano galva, ta, kad žmonės nebemoka vienas kito išgirsti. Šioje vietoje norisi padėkoti tiems, kurie klausosi!!!! Tai beprotiškai svarbi funkcija visuomenėje. Galima daryti išvadą, kad nuo vienas kito išklausymo visuomenė tampa sveikesne. Sutinkate?

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s