Būti mama.
Atsikeliu ryte, šaltu vandeniu prablaivinu veidą, žvilgteliu į veidrodį. Atsidūstu. Imu šepetėlį ir valausi dantis, bet nespėju paragauti pastos. Pyplys… Pakeliu, pakšteliu į viršugalvį ir jau kartu keliaujame į virtuvę kavos. Na ir kas, kad dantys nešvarūs 🙂
Ne visada galiu įvertinti save esant efektyvia.
Tiesiog dovanojuosi.
Sekundę, po sekundės,
minutę, po minutės,
valandą, po valandos,
kol šis tiksintis laikrodis sukuria visą dieną,
o dovanotas vakaras perauga į savaitę,
staiga, mano kalendorius liudija apie pralėkusį mėnesį,
o netrukus – einantys metai,
kurie sukuria mano gyvenimą.
Visoks, įvairiapusis, gal neretai ramus gyvenimas pripildytas labai paprastų mamiškų akimirkų.
Mūsų pasaulyje viskas susimaišę. Nebežinai ko norėti, ką veikti, kur eiti, ar apie ką svajoti. Net tas iš ties nuostabus stebuklas būti tiesiog mama, yra praradęs grožį…
Man atrodo, kad būti mama yra labai daug.
Taip, tai nepamatuosi sėkme. Reikalavimas, spaudimas būti sėkminga ir džiaugsminga visiškai pavagia paprastumą tiesiog būti.
Ir kas pamatuos, kas yra svarbiau?
Maži dalykai?
Verta kasdien sustabdyti savo beprotišką užimtumą, nes esą tik tai suteikia vertę. Kalba eina ir apie mane, kai su vaikais žaidžiu ir tvardausi, kad netikrinti el.paštą :). Paštas juk gali palaukti. Vaikai ne! Būti kartu, juoktis, dovanoti save mažuose dalykuose. Mamiškai kvepia.
Kodėl reikėtų tokia visiškai paprastą kasdienybę švęsti? Nors daug kas nemato, bet aš matau, kad reikia!
Daug kas nemato manęs stovinčios vonios kambaryje ir ryte ieškančios apsisprendimo būti tikroviškai. Daug kas nemato mamų, kurios vienišos augina vaikus. Daug kas nemato pilno 
gyvenimo keliaujant trumpas atkarpas mašinoje. Daug kas nemato finansinių sunkumų, kai reikia sukurti maistą iš esamų likučių. Daug kas nemato pasivaikščiojimų pas gydytojus, draugus bei kai sprendžiami vaikų kasdieniai konfliktai. Daug kas nemato naktinių bučinių vaikui į galvelę. Daug kas nemato švarių skalbinių ir kvepiančių pietų. Daug kas nemato maldų už mažylius. Daug kas nemato naktų, praleistų supant kūdikį ant rankų. Daug kas nemato džiaugsmo ir nuovargio šypsenos.
Ar tai svarbu?
Šie maži dalykai gali kalnus nuversti!
Būnant mama neįmanoma lygiuotis į tobulumą. Mama – tai žmogus, netobulas žmogus, bet mylintis.
Esi Šiandien – Rytoj – Vakar.
Tiesiog būti yra užtektinai.
Ir dar daug daugiau.
Būti mama yra nuostabu!!!
Nuotraukos iš http://www.pinterest.com
Gyvos istorijos 
Aš irgi galvoju, kad būti mama yra labai daug. Bet pasaulis, atrodo, taip negalvoja… Ir tada jau vėl aš galvoju – o gal tai mano savęs pateisinimas? Mano pabėgimas nuo realybės? Aš džiaugiuosi mažais dalykais ir didelių man net nereikia, kad švytėčiau iš laimės. Žinoma, didelių svajonių ir tikslų turiu, jų siekiu, bet kol tai yra procesas, mažoji smulkmeniška kasdienybė man yra džiaugsmas. Normalu?
Ir vieną dieną, kai grįžusi po motinystės atostogų pildžiau CV, ir kolega (vyras beje, 4ių vaikų tėtis) man liepė įrašyti ir motinystės laiką, ta prasme, kad gi aš tuos du metus ne dinderį mušiau, o vaiką auginau. Ir tai yra vertinga patirtis. Oho, galvoju 🙂
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labai faina, Elena!!! Tą svarbą reikia sau ir kitai mamai kaskart priminti. Nežinau, ar gali būt dar daugiau, nei auginti žmogų 🙂
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Tai va, tik tų priminimų norisi ir iš kitų. Norisi kitų sąmoningumo motinystės klausimais. Nereikia rožinių paistalų, o sąmoningo ir tvirto požiūrio, kad tai yra daug. Ir svarbu. To ir linkiu visiems 🙂
PatinkaPatinka