Skirtumai stiprina santuoką

Mano sutuoktinis manęs nesupranta.
Mes tokie skirtingi.
Iš tikrųjų mes net neturime nieko bendra…

imageKai aš pirmą kartą susitikau savo vyrą, supratau, kad mane traukia ir žavi jo kitoniškumas. Jis betarpiškai daug bendraujantis, aš – daugiau tyliu. Jis labai ekspresyvus, aš – susilaikanti, užlaikanti. Jis nori nuolat judėti, aktyviai leisti laiką, aš – renkuosi namus ir ramybę…

Deja, po kelerių metų atsitinka taip, kad tie patys įsimylėti skirtumai ima erzinti. Blogiausia, kas gali nutikti, tai, kai imame galvoti, kad esame teisūs, o antroji mūsų pusė daro kažką negerai.

Bandydami kitą asmenį “ištaisyti”, siekiame su savimi suvienodinti. Nenuostabu, kad toks požiūris sukelia daug įtampos ir konfliktų.

Užmirštama, kad skirtumai – tai poros stiprybė, kurią privalu išmokti priimti ir išnaudoti. Pagalvokime, jei sutuoktinis būtų toks, kaip mes.

  • Negalėtume kaip asmenys augti ir bręsti.
  • Tikriausiai, niekada nereikėtų išeiti iš savo komforto zonos.
  • Neturėtume galimybės įeiti į Kito asmens pasaulį.

Biblijoje yra tokia eilutė:

Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką.
Patarlių 27, 17

imageTad buvimas šalia pasirinktojo visą gyvenimą – mus tobulina! Skirtumai santuokoje praturtina, kreipia link santykio gilumo ir suteikia tarpusavio ryšiui įvairiausių skonių 🙂 Aišku, jei mes tai priimame!!!

Skirtumai gali būti poros didžiausias turtas. Tik čia jau nemenka užduotis, visų pirma, išmokti tai priimti ir, po to, išsiaiškinti, kaip tai panaudoti.

Čia keletas mano pastebėjimų, kaip galima būtų to pasiekti:

Išsiaiškinti vienas kito skirtumus.

Žinoti, kad esu kitokia, nei mano vyras nepakanka. Čia svarbus konkretumas: kame esi kitokia, nei jis?

Pavyzdžiui:

  • Mes abu su vyru priimame kitaip pasaulį. Aš linkusi į intravertiškumą, o jis – ekstravertas.
  • Mes priimame informaciją skirtingai. Aš realistė, o jis – labiau intuicijos ir jausmo žmogus.
  • Mes priimame sprendimus skirtingai. Aš linkusi skubėti, o jis – apgalvoti ir pasverti.

Taigi, mes abu turime skirtingas stiprybes.

Mano vyro stiprybės:

  • Visur pirmaujantis
  • Intelektualus
  • Apmąstantis
  • Stipriai žvelgiantis į ateitį
  • Santykio žmogus

Mano stiprybės:

  • Esu pozityvi
  • Rami
  • Atsipalaidavusi stresinėje situacijoje
  • Visada ieškanti taikos santykyje
  • Prisitaikanti
  • Nebijanti suklysti.

Taigi, aš aiškiai žinau mūsų skirtybes. Atsispiriant nuo čia!

imageSvarbu priimti skirtumus.

Nėra pakankama tik juos žinoti, reikia išdrįsti eiti giliau. T.y. priimti juos ir džiaugtis čia ir dabar 🙂

Leiskite pateikti jums praktinį pavyzdį.

Kaip ekstravertas, maniškis beveik visada ieško buvimo su žmonėmis. O aš dažnai norėčiau būti tik su juo :).

Bet kadangi mes vienas kitą mylime, stengiamės priimti kito reikmę ir į ją atliepti. Mano vyro iniciatyvumas man padeda išlikti sveikai santykiuose su kitais žmonėmis. Tai įkvepia ir suteikia nuostabiausių spalvų gyvenime. Intravertai dažnai pasirenka vienumą, bet savo ribų peržengimas tobulina ir pakelia dvasią 😉

Iš kitos pusės, per aktyvus bendravimas nuskriaustų mane. Todėl, mano žmogus neretai dėl manęs pasirenka likti namuose. Pripažinkime, namų jaukumo ir šilumos reikia kiekvienam. Net ir labai labai aktyviai bendraujančiam.

imageNebijokime atskleisti savo skirtumus.

Skirtumai nėra pasipiktinimui skirta tema. Jais reikia džiaugtis ir naudotis.

Kadangi esame be galo su vyru skirtingi, kaip pora turime dvigubai daugiau stiprybių! Tai lyg muzikos garsai. Jų gausa, sukuria nuostabią harmoniją.

Na, sunkiausias išbandymas viso to – priimant sprendimus. Man patinka laisvė ir ramybė bei atsipalaidavimas. Aš noriu greitai priimti sprendimus bei čia ir dabar matyti jų geras pasekmes 🙂

Mano vyras šioje srityje visiškai priešingas. Jam patinka ilgai svarstyti, apgalvoti ir būti 100 procentų užtikrintam. Jis nori ištirti visas galimybes. Jis lyg į lentyną susidėlioja visus galimus sprendimus, o užtikrintumui atėjus, išsirenka vieną.

Būnant impulsyviai sprendimų priėmime, man dažnokai tenka apgailestauti…. Taip pat dėl vilkinimo maniškis gal dažnai irgi praleidžia daug galimybių. Todėl šis mūsų duetas kaip ir tobulas 🙂

Karalius Saliamonas kartą pastebėjo:

Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti.
Mokytojo 4, 9-10

Juk kas kalbama apie draugystę, vienodai tinka ir santuokai. Būtent tas antrasis padeda suprasti, iškelti ir paskleisti visą mano potencialą! Argi toks mąstymas nėra galingas 🙂

image

Nuotraukos iš http://www.pinterest.com

Advertisements

Komentarų: 2 Pridėkite savo

  1. Vygintas Varnas parašė:

    Skirtumai yra geras dalykas, nes nu pagalvok – jei abu būtų tokie patys, tai vienas mokėtų padaryti kotletus ir kitas mokėtų padaryti kotletus – tai būtų dvi dienos su kotletais.

    O kai žmonės skirtingi, tai vienas daro kotletus, o kitas cepelinus.

    Ką noriu pasakyti, kad kiekvienas žmogus turi savo stiprybes Vienas mechanikas, kitas vadovas. Taip žymiai padidėja galimybė kažką padaryti gyvenime.

    Aišku, kai vien tik skirtumai yra, tai užknisa – geriausia kai žmonės klausosi tos pačios muzikos, žiūri tuos pačius filmus, o į gyvenimą žiūri per visiškai kitokį spektrą.

    Ir galiausiai apie vertybes: jei du žmones turi skirtingas vertybes, tai vaikas gaus dvigubą dozę vertybių.

    Patinka

    1. dalyciux parašė:

      Visiškai sutinku ;)!

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s