Kodėl verta nebijoti rašyti

imageKai praeina įkvėpimas rašyti, atsiranda daug kliučių, kodėl neberašyti.

Tingiu.
Pergyvenu, kad tai, ką parašiau nėra pakankamai gerai.
Noriu rašyti, bet neprisiverčiu tiesiog prisėsti ir paimti “rašiklį”.

Pasiteisinimams nėra galo. Mus rašančiuosius visada apsupę priešai 🙂

Tikriausiai ne vieną iš mūsų persekioja baimė patirti nesėkmę. O gal net sėkmės baimė. Pilna įvairiausių fobijų, kad tik neberašyti.

Baimė – niekšiška savijauta, nors garsiai nesu girdėjusi ją gąsdinant: “Bu bu!” Ji unikaliai įvairiais būdais užsimaskuoja ir įtakoja kiekvieną skirtingai. Jei kažko bijau – tai žinau, kad toje sferoje esu labiausiai pažeidžiama.

Dažnai baimė paspendžia mums pinkles. Nepasiduokime! Štai visai efektyvūs spąstai…

Pasitikėti savimi.

Kai nepasitikime…

prarandame motyvaciją (apie motyvaciją rašė Danielius) ir nuleidžiame rankas, taip pasiduodami baimei;

nerimaujame, kad turime nepakankamai talento sėkmei (apie sėkmę rašė Giedrė);

netikime, kad kas nors mus teigiamai įvertins;

imame abejoti, ar rašymas vertas tiek investicijų, nes ir taip krūvos darbų.

Manau, kad kiekvienam rašančiajam šios mintys pažįstamos ir, kurios gal niekada mūsų neapleis. Abejonės ir ieškojimai – žmogaus neatsiejama dalis.

Derėtų kiekvienam pripažinti, kad visiems patikti neįmanoma. Pabandykite paskaityti savo mėgstamos knygos komentarus, kitų nuomones ir įsitikinsite, kad yra tokių, kuriems ji visai nepatiko.

Tikiu, kad kantriai praktikuojant savo pomėgį rašyti, augu ir atrandu sau tinkamą auditoriją. Svarbiausia, tikėti tuo, ką rašai ir nenustoti to daryti!

Kaip jau minėjau, kiekvienas išgyvename abejones, bet apsisprendimas mokytis rašyti tobulina ir per laiką apdovanoja kasdieniu įgūdžiu. Rašykime!

imagePalikti perfekcionizmą.

Mano galva, perfekcionizmas – vienas iš tų momentų, kai laimi baimės.

Žinote jausmą, kai negalite parašyti net pusės puslapio ir imate pats save teisti, kritikuoti ir redaguoti 🙂
Stengiatės savo kūriniui sukurti idealią pradžią, bet niekaip nesiseka.
Arba jau baigėte rašyti, bet suvokiate, kad rašinys nevertas dėmesio, ištrinate ir pradedate iš naujo…

Būna, kad nerimaujame dėl kitų kritikos, todėl nedrįstame savo rašto publikuoti.

Sutinku, kad visada turėtume siekti tobulumo visuose savo rašiniuose, kad mūsų darbas būtų be klaidų ir, kiek įmanoma, nepriekaištingas. Bet tai jau ne perfekcionizmas, o tobulėjimas, kai atiduodame visa, ką turime geriausio. Perfekcionizmas priverčia jaustis, kad parašytas darbas niekada nebus pakankamai geras.

Todėl padarome ką galime geriausio ir einame gerti kavos 😉

Kai aš rašau, visų pirma užrašau mintis. Nekritikuoju, neredaguoju, tiesiog “liejuosi”. Visas pastarasis gėris tegul palaukia savo eilės. Kai jau parašiau, tada redaguoju. Kitą dieną perskaitau iš naujo, nes tada geriau matau klaidas ir minčių seką. Ilgai nelaukus, dalinuosi.

Pripažįstu, kad per dažnai nepamatau klaidų ir dėl to man gėda. Todėl esu dėkinga žmonėms, kurie pasako pastabą!

imageNevilkinti! Ilgai nelaukti, o sėsti ir rašyti.

Tikriausiai, irgi išgyvenate kaltę, delsdami rašyti?

Taip, aš rašysiu, bet ne dabar.

Rytoj!

Surasiu daugiau medžiagos ir rašysiu.

Būna, kad turiu 15 min., bet jas iššvaistau kitiems dalykams: tikrinu el.paštą, žvalgausi į gražias nuotraukas, iššluoju grindis, skaitau blogus ar knygą. Bet čia juk laiko vagys karaliauja ir verta apmąstyti prioritetų klausimą!

Povilas.panavas.lt pateikė daug gerų įžvalgų apie laiko planavimą ir prioritetus.

Aš stengiuosi susiplanuoti, kiek per dieną skiriu laiko rašymui ir paskui kiti dalykai.

Baimė yra gyvenimo ir kūrybinio proceso dalis. Blogai, kai ji stabdo nuo pasikeitimų, bet jei ją pažinti, t.y. pažinti save, baimė virsta geru ženklu.

Baimės nugalėjimo dydis atskleidžia, ar esu aistringa savo saviraiškos formai – rašymui. Nepasiduokime ir tapsime stiprūs!

Sėkmės!

Klausimas: kaip jūs kovojate su savo baimėmis rašyti ar ne? Pasidalinkite komentaruose!

Siūlau paskaityti:

5 patarimai norintiems ar jau rašantiems blogus

Ką aš patyriau per 28 rašymo dienas

Nuotraukos iš www.pinterest.com

Advertisements

Komentarų: 5 Pridėkite savo

  1. Debesyla parašė:

    Aš bent su savo baimėmis kovoju dviem metodais:

    a) Rašau tik tai, kas patinka man. Kas man gerai skamba, kas man gerai atrodo, kas mane jaudina, kas mane išjudina. (Ir nesvarbu ką galvos kiti)
    b) Iiiiiirr susiję – tų darbų, kurie man pačiam nepatinka pakankamai, aš tiesiog nerodau pasauliui. Taip, tai laiko ir teksto švaistymas, tačiau kartu – aš ir rašau, ir treniruojuosi, ir mokausi, ir nereikia bijot nieko. 😀

    Tiesa, vienas svarbus dalykas mano metoduose: Visad stengiuosi rašyti kuo geriau, kad visgi PAMATYTŲ kažkas. Net ir vienas skaitytojas. Pvz. draugas ar draugė. Nekišu iškart, o kišu slėpti tik jei rašiau, tačiau rašiau sergančia galva.

    Kai parašau gerai – visad stengiuosi dalintis. Arba net negalvoju apie tai, ką galvos kiti ir dalinuosi.

    Lygiai kaip šiuo komentaru. 😉

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. dalyciux parašė:

      Danieliau, esi drąsus žmogus 🙂 Ačiū už komentarą!

      Patinka

  2. dalyciux parašė:

    Smagu, kai va taip ima ir sutampa mintys su kažkuo, kurio visai nežinai 🙂
    Labai išsamus ir vertingas:
    http://dombrauskis.lt/post/128551278422/kodėl-tu-vis-dar-nerašai

    Patinka

  3. Vygintas Varnas parašė:

    Aš tai kai parašau ir pats perskaitau, pajaučiu moralinį orgazmą, nes žinau, jog geriau negu pats parašau tikrai nerasiu.

    Patinka

    1. dalyciux parašė:

      :))))

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s