Jūra iki kelių

www.pinterest.comAtsimerkiu. Stoviu ant aukšto kalno. Atrodo, siekiu dangų. Pučiant stipriam vėjui atsisėdu, bet nenuleidžiu akių nuo perspektyvos aukštyn. Matau iš manęs besijuokiančią saulę.

Pažvelgus žemyn sukausto aukščio baimė. Aplinkui, visur vanduo! Esu apsupta žiaurios bedvasės gamtos.

Prisiverčiu blaiviai mąstyti. Turiu leistis žemyn ir perplaukti jūrą. Kitaip mane čia aplankys mirtis. Vien nuo tos minties darosi silpna.

Besileisdama stebiu įvairiausius vaizdus ir skriejančias savo mintis. Eiti nelengva. Ypač, kai nežinai kur… Nebegaliu nieko planuoti ir kontroliuoti, tik eiti ir atsiduoti tam, KURIS valdo. Net laiką tiksint girdžiu: tik tik tik. Kaip aš pavargau! Visiškai nesvarbu kur, bet prigulsiu.

Atsibundu dar saulei nepakilus. Tamsu, nyku, šalta… Apima panika, kad sušalsiu, bet toliau tenka krutinti kojas. Sutelkiu dėmesį į žingsnius. Einu, einu, einu… Jaučiu, kaip traukiasi baimė.

Po ilgos kelionės, pasiekiu vandens platybes. Lydima neužtikrintumo, brendu į, mano nuostabai, maloniai šiltą vandenį. Nematau, visiškai nenutuokiu gylio. Netikėtai kojomis paliečiu dugną! Atsistoju, o vandens tik iki kelių! Negaliu atsipeikėti, nes mačiau, kad čia jūra, kurią galėčiau tik per stebuklą įveikti. O pasirodo čia jūra iki kelių!!!

Mano gyvenimas prasideda, tęsiasi, o nesibaigia! Susivokiu, kad sunkioje kelionėje ne viskas yra taip, kaip atrodo, kaip mato mano menkos akys.

Skaitykite: “Geriau už kalnus gali būti tik kalnai

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s