Viešnia iš Kolumbijos III

Viešnia iš Kolumbijos I
Viešnia iš Kolumbijos II

Dovile, gal gali nupiešti, kokia yra kolumbietė moteris, Mama?

Kolumbietės moterys tame regione, kur gyvenu, labai ryškios, jas vadinu “šviesoforais“. Mėgsta ant savęs nešioti visokius papuošalus- blizgučius, dėvi ryškių spavų drabužiais, visada – makiažas (kartais kiek per ryškus), lakuoti rankų, kojų nagai. Merginos  – ilgaplaukės, gamta šiuo atžvilgiu jas apdovanojo puikiais genais, plaukai siekia iki juosmens, eina supynusios į kasą, nors dažniau – paleidusios, be skrybėlių, net jei lauke kepina saulė ir yra karšta. Dažnai užsuka į grožio salonus, kur kirpėjų, manikiūro, pedikiūro paslaugos yra labai pigios, ten ne tik gražinamasi, bet leidžiamas laisvalaikis, geriama kava. Vakarais jaunimas eina linksmintis, vyresnio amžiaus  – namuose geria su šeima aperityvą, rūpinasi namais, visokia ruoša. Moterys nėra tik namų židinio kūrentojos, jos turi darbus, vairuoja motorolerius, automobilius, bet ir nėra pamišusios karjeristės, žodžiu – aukso viduriukas.

Kolumbietė mama… Kai mokykloje pradines vaikų klases mokiau anglų kalbos, teko matyti ne vieną mamą. Visos labai šiltai rūpestingai elgdavosi su savo vaikais. Kolumbietės mamos čia labai rūpinasi savo vaikais, bet ne perdėtai, duoda jiems laisvės, spontaniškumo, nevaikšto bizūną ant peties pasikabinusios ir isteriškai nerėkia. Jos šiltos, švelnios, labai ekspresyvios, net suvaikėjusios.

Pas mane į svečius ateina bičiulė, užauginusi du vaikus, ji labai stilinga, elegantiška moteris “raudonai lakuotais nagais“, bet kai mano dukra prie jos prieina su kamuoliu, ji nesėdi susinepatoginusi ir neišsisukinėja, kad neduokdie jos kokio nagelio nenulaužtų, ne – ji staiga ima kamuolį pati tapdama maža mergaite, žaidžia, voliojasi, dūksta… Nuostabu žiūrėti. ‘“Pas tave man pabunda motinystės instinktas, laukiu, kada mano vaikai padovanos man anūkų…“  – dažna frazė jos lūpose.

Motinystės atostogos Kolumbijoje trunka tik tris mėnesius, šiuo atveju mamai Lietuvoje auginti vaiką parankiau, nes gali pabūti su juo negrįždama į darbą kiek ilgėliau.

Gal žinai, koks kolumbiškas tradicinis vaikų auklėjimas?

Tėvai rūpestingi, nuo mažens moko vaikus visko, kas reikalinga, kad jie augtų disciplinuoti, tvarkingi. Bet tas auklėjimas nėra toks griežtas, per meilę einąs. Kaip ir Lietuvoje, yra įvairaus amžių grupių darželiai, kuriuose vaikai gauna auklėjimo pamokas, mokosi naujų dalykų. Mokykliniai metai prasideda nuo nulinės klasės, į kurią vaikai vedami sulaukę keturių – penkių metų. Iš viso yra vienuolika klasių. Baigę gauna vidurinį išsilavinimą, stoja į universitetus… Mokyklose daug būrelių, vaiko užimtumo programų, bet jos nėra privalomos, pagal vaiko poreikius jam parenkamos.

Ko labiausiai ilgiesi Lietuvoje  (išsyrus artimuosius), ko nėra Kolumbijoje?

Keturių metų kaitos gamtos, ypač žiemos, ypač, kai čia –  sausros, svilina nesvietiški karščiai), obuolių (nes čia neskanūs, importuojami iš kitur, neturi to skonio, kvapo kaip mūsiškiai), kultūrinio gyvenimo (gyvenu arti Vilniaus dydžio miesto, kuriame tėra tik vienas knygynas, ką jau kalbėt apie visokius teatrus, koncertus, parodas etc).

Laukite tęsinio!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s