Jūratė Jadkonytė Petraitienė ir “Pipliotyra”

Esu skaičiusi pirmąją Jūratės knygą Laimingos mamos dienoraštis, o štai gimė ir antroji – “Pypliotyra! Knyga gali būti puiki dovana auginantiems mažylius! 

Susipažinkite su autore!

Miela Jūrate, papasakokite trumpai apie save. 

Esu mama – šis titulas man labiausiai patinka. Auginu tris vaikus. Du sūnus ir dukrą. Tarp vyresniųjų sūnų ir jaunėlės daugiau, kaip dešimties metų skirtumas, todėl savo mažylę dažnai vadinu saldainiu. Išsvajota mergaitė ir vaikas, kuris leidžia vėl stačia galva, mintimis ir jausmais iš naujo panerti į gražų vaikystės pasaulį. Vėl žiemą čiuožinėjam nuo kalniukų, raušiamės smėlio dėžėje, skaitome vaikiškas knygeles ir krizenam, mokomės verstis kūlversčiais ir žaisti slėpynių. Augindami vaikus visi tai patiriame. Tačiau, šį džiaugsmą labiausiai įvertiname tada, kai vaikai ūgteli.

Staiga vieną dieną suvoki, kad tavo sūnus nori labiau užsidaryti savo kambaryje, kad eidamas gatve jau neįsikibs į ranką, kad jis turi savo labai neginčyjamą nuomonę, ir tavo, kaip visagalio, šauniausio, geriausio, išmintingiausio tėvo autoritetas priblėsta. Staiga tampi ne toks ir ne taip dažnai reikalingas. Atsiranda tarsi tuštuma. Nesakau, kad su paaugliais nebendraujame, tačiau visi puikiai suvokiame, kad nuo šiol santykiai pasikeičia. Ar žinote, koks pagrindinis paauglio darbas? – Erzinti tėvus. Tai žinodami atlaidžiau su jais bendraujame. Juk iš ryto jie jau neatbėga pas tave į lovą, o pėdina į dušą su mieguistu ,,labas rytas“ arba boso tembru ,,mam, kas pusryčiams?“…

Ką Jums reiškia motinystė?

Kai pirmą kartą pamatai savo naujagimį, nutyla viso pasaulio garsai. Suvoki, kad ši maža būtybė yra tokia priklausoma nuo tavęs. Patiri neapsakomos laimės, pasididžiavimo ir besąlygiškos meilės jausmą. Tik vėliau suvoki, kad nuo šiol tavo širdis visada plaks atskirai nuo tavęs. O tuomet tave veda jausmas būti pačia tobuliausia mama. Netgi mėgaujiesi vaizdiniais – kas bus po metų: mažylis jau ropinės, stosis, gal žengs pirmuosius savo žingsnius, o tu švytėsi iš laimės pirkdama pirmuosius batukus. O kaip jis atrodys po penkerių? Greičiausiai sėdės prie stalo ir smagiai kramsnos tavo keptus blynus…

Tačiau grįžus iš ligoninės su naujagimiu staiga atsiranda daug nerimo. Prisimenu pirmojo gydytojos vizito laukiau labiau nei Lietuva Popiežiaus. Man buvo taip svarbu sužinoti, ar viskas gerai, ar ausytės girdi, ar vaikas tinkamai valgo, miega, juda, net ar verkia pagal amžių, normas? Juk auginant pirmagimį viskas svarbu. Baisu kažką praleisti. Mokslininkai apskaičiavo, kad mama būdama pirmuosius mėnesius su kūdikiu namuose, patiria tokį darbo krūvį, kuris prilyginamas sunkiausiems darbams metalurgijos pramonėje. Nemigo naktys, nuovargis, rūpestis… Nuostabu tai, kad mamos lengvai jį įveikia.

Kaip kilo mintis išleisti knygą?

Esu žurnalistė. Profesinis smalsumas susimaišęs su meile vaikams, mane paskatino domėtis augimo, raidos, auklėjimo temomis. Juo labiau, kad herojai visada buvo šalia. Ir visada su naujienomis, t.y., naujomis temomis: tai vienas ,,suserga“ pirkimo manija ir aukštielninkas griūna prekybos centre, o kitas ima stipriai (sakyčiau per daug) fantazuoti. Pirmasis grįžęs iš darželio riebiai nusikeikia, antrasis paslepia močiutės katiną skalbyklėje ir užsispiria nuo ryt neiti į darželį… O kur dar amžiaus krizės, baimės, niurgzlio filosofija, pavydo jausmai, vaikų lepinimas, nepatogūs klausimai, kišenpinigiai… Ir visgi labiausiai iš pusiausvyros mane išvesdavo abiejų pametinukų kovos: dėl žaislo, tos pačios dešrelės ar bandelės, galų gale ,,ne taip pažiūrėjo“…

Santykiai tarp vaikų užima ypatingą vietą ir knygoje. Nuolat ieškojau atsakymų – kas vyksta? Ką mes, tėvai, darom ,,taip“, o ką ,,ne taip“? Per keturis darbo metus buvo išsemtos visos vaikų auginimo temos (beveik visos), surinkta dešimčių psichologų, psichiatrų, psichoterapeutų ilgametė patirtis, aprašyta, struktūrizuota, surinkti pavyzdžiai. Kad visa tai suguls knygoje nujaučiau jau seniai. Dar labiau paskatino šilti mamų atsiliepimai, laiškai. Straipsnius labai gerai vertino ir kolegos. Tačiau, kai vienos didelės knygų leidyklos redaktorė prasitarė, kad augindama vaiką ji pirkdavo mano redaguojamą žurnalą tik dėl mano straipsnių, supratau, kad sukaupta patirtis tikrai verta knygos.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s