Egzotiškų kelionių skonis

Istorija apie mėgstančius labai įdomiai gyventi 🙂 Inga su Pauliumi augina du vaikučius. Inga dirba veterinare, o Paulius valdo “Meat Lovers Pub“.

Inga su Pauliumi buvo mūsų vieni pirmųjų ir pačių ištikimiausių klientų tais nuostabiais laikais mano valdomoje Mamų menėje. Kiek man teko juos pažinti, tai labai šilti, malonūs žmonės! Inga, ačiū, kad pasidalinai savo patirtimi!!! Pati šimtą kartų perskaitau, nes labai labai labai įdomu :))

Sausio 6 d.

Vilnius-Helsinkis-Honkongas-Manila. Ryt jokių džempių ir striukių 🙂 summer for ever  🙂

Inga, jūs su šeima visai neseniai grįžote iš, kaip supratau, jau tradiciškai tapusios kelionės į Tailandą? Buvote ir Filipinuose? Kodėl jus traukia tos šalys?

Šį kartą buvome Filipinuose. Tailande svečiavomės jau tris kartus iš eilės. Kadangi norėjosi pamatyti kažką naujo, dabar pasirinkome kitą Azijos šalį. Tailandą mes truputį įsimylėję, dėl besišypsančių žmonių, nerealiai skanaus maisto, gero klimato. Na, nežinau, ten daugybė fainų dalykų, kurie mums priimtini, kad ir budistų tikejimas, mums kartais atrodo labiau mums tinka… Jei vėl būtume važiavę į Tailandą, būtume rizikavę, kad taip ir neaplankysime kitų šalių ;)))

Azija šiaip mums labai priimtina, jau vien tai, kad čia geriausia važiuoti žiemą, kai Lietuvoje šalta. Šiuo sezonu ten yra gana pigu keliauti, palyginus kelionės kainas į Europą ar Ameriką. Klimatas, maistas, žmonės mums labai patinka!

Sausio 17 d.

 sekasi mums puikiai, gamta graži, oras pats tas, žmonės sutikti kelionėje žavingi, dangus žydras, vanduo turkio spalvos. Ir visgi… Ilgimes Tailando… Pirmiausia maisto. Nuoširdžių šypsenų ir kai palenkia galvą tau padėkodami , ir kai pats nusilenki lyg tapdamas vos geresnis nei buvai. Šventyklų ir Budos statulų. Kažkokios auros,kurios iki galo čia nerandam. Kita vertus iki Tailando ne taip jau toli, o atostogų dar liko beveik menuo. Ir mes apmąstymuose 🙂

Būnant Filipinuose, kilo mintis nuskrist į Tailandą, nes maistas nebuvo labai jau skanus. Deja, neturi jie tos tradicinės skanios virtuvės, ir dėl to suabejojome, kad ne tą šalį būsime pasirinkę. Bet gerai, kad likome, nes Filipinai tikrai faina šalis, tik jos nereikia lyginti, o mėgautis tuo, kas būtent toje šalyje unikalu.

Sausio 22 d.

Ir vis tik, duodam Filipinams antrą šansą! Vakar atskridom back to Manila, tada septynias valandas dardėjome autobusu į šiaurę, šiandien atsibudom surferiu rojuje San Juan. Sako čia pigiausios pamokos, faini instruktoriai ir geros bangos – išbandėm nieko nelaukdami :)) juhuuuu 🙂 Pavyko kelis kartus nuslysti bangomis ant lentos stovint iki pat kranto:))

 Tos spontaniškos mintys jums keliaujant po Filipinus, kad pasukti į Tailandą… Esate polėkio ir eksremalūs žmonės? Mėgstate ekspromtą:)? Abu jūs tokie su Paulium?

Ko gero, gal net aš labiau nei Paulius. Šiose atostogose su pasimėgavimu nardėme, plaukiojome banglentėm, požemine upe. Nors skamba ekstremaliai, bet tai visai nepavojinga ;). Aš niekada  nepraleidžiu progos paslidinėti su snieglente. Polėkis pas mus abu yra! Tikrai negalėtume savaitę ilsėtis prie jūros niekur nekeliaudami 🙂 Ekspromto mums irgi netrūksta, nors aišku, su vaikais keliauti yra savotiškos ribos. Be abejo atsižvelgiame ir į jų poreikius, nes nieko nėr baisiau kaip pavargę ir alkani vaikai… Tada kantrybė niekam nelaiko… 🙂

Žinai, anksčiau su vaikais nebūtume susitarę, o dabar jau gaunasi. Kai plaukėme žiurėti ryklių, iš anksto apkalbėjome, kad jie pabus su laivo kapitonu, pavaišins jį sausainiais, be to, matys mus vandeny, ir mes jiems viską papasakosime;) Svarbu motyvuoti, ir esant norui viskas išeina 🙂 Be to, plaukiant dar pamatėme kokį 20 delfinų aplink mūsų laivelį!!! Argi gali būti didesnė dovana?!! 😉

O kai ėjome nardyti (su deguonies balionais), turėjome stipriau pasistengti susitarti su atžalomis. Pagelbėjo ten esantis baseinas, tad vaikams buvo irgi šventė 🙂 Beje, Azijoje vaikus labai myli 🙂

Su banglente čiuožėme pakaitomis, tai visai nebuvo bėdos. Vaikus suvyliojo papludimys pilnas smėlio. Nuolat vykdavo statybos ;))

Vasario 10 d.

When was the last time you did something for the first time? 🙂 Ne pirmas kartas kai nardėm,bet šis buvo įspūdingas!!! Koralai, kriauklės, žuvys ir žuvytės, ir visi kiti gelmių padarai, o neriant antrą kartą turėjome galimybę paglostyti gal metro ilgio vėžlį 🙂 Rupšnojo jūrų žolytę kaip koks veršelis ;)) amazing ;)) Nerealiausias įspūdis buvo su Elze (5 metai) važiuoti ant džipo stogo!!! Ji labai troško. Buvau už tai atsakinga. Nenorėjau stabdyti jos ryžto. Tai padarė didelį įspūdį, kurį labai gerai atsimena. Mačiau, kaip didžiavosi tą dieną.

Ji ištverminga: buvo laipiojus visą dieną po kalnus. Žmonės stebėjosi, kaip tokia maža ir nepavargsta:)) Ir Elzė priėmė tai kaip didžiausią pagyrimą.

 Stebiuosi ir žaviuosi, skaitydama apie jūsų nuotykius!

Sausio 29 d.

Vakar 9.30 pm pajudėjom į kalnus, ryžių terasų link. Paryčiais turėjom pasiekti Banaue. Ale mūsų naktinis autobusas pasitaikė linksmas: pavažiavus pradejo smirdėti stabdžiai. Vėsino juos vandeniu… Tada sprogo padanga, bet buvo gana greitai pakeista – nothing čia special… Tada dar po kokių 17 posūkių autikas sulūžo (kažkas pradėjo strigti ties kiekvienu posūkiu kalnų kelyje…). Vairuotojas vis dar kantriai bandė taisyt, o tada sustojom galutinai. 

Naktį praleidom kalnuose, autobuse. Paryčiais atvažiavo kitas. Pajudejom toliau, ir va, nepraėjus nei 15 valandų pasiekėm savo tiksla :)))) jeee :))

– Tikiuosi maisto, vandens ir šiltų apklotų nakčiai nepritrūkote? 🙂 – klausia draugė, – eina sau … jūs nuotykių asai!!!

– Nuotykiai nuotykiai nuotykiai :))) užteko tik džempių 🙂 kaip ir šiltesnių rūbų tai ir neturim:) o valgyt ir gert naktį kenkia 🙂

– Bet kai esi autobuse “kažkur“, tai nebūtinai miegoti, – neatlyžta pašnekovė. – Gal kramsnoti norisi? 🙂

– Na, man tokiais kalnų keliukais su milijonų posukių ir the way they are driving like crazy, norisi kažkaip į maišiuką neprivemt :)) pavyko ;D

Skamba viskas šiek tiek pavojingai. Ar taip ir yra? Kaip reagavo vaikai?

Šiaip tikrai nebuvo kažko super pavojingo. Nesame išprotėję tėvai. Negali rizikuoti vaikais. O save irgi saugot reikia! Juk ne tik už pačią save esi atsakingas.

 Na o vaikai prisitaiko, man regis, gerokai labiau, nei mums atrodo. Abu vaikai sakė, kad mokysis ir nardyti, ir su banglente čiuožti, ir slidėmis mokytis pradėjo grįžę. Man patinka drąsus vaikai, tai skatinu jų tą polėkį, tik aišku, renkuosi saugumą, kaip pagrindinį faktorių.

Buvo ir tokių nepatogumų, kai važiavome autobusu 17 valandų. Jame reikėjo ir miegoti. Nerealiausia, kai po tokio nesibaigiančio važiavimo turėjome dar valandą važiuoti autobusiuku. Mūsų vaikams  buvo “tusas“, nes autobusiuskas pasirodė įdomus;) arba kelias valandas turėjom laukti kito autobuso ir tai buvo vidury nakties. Prisiglaudėm Macdonalde, o ten buvo tusas, nes galėjo pasidūkti žaidimų kambary!!! Gerai ten turėjom atrodyt vidury nakties :))

Aišku, kad buvo visko: ir zyzimų, ir ožių, ir nuolatinė konkurencija pas mus irgi vyksta. Kažkaip svarbu patiems išlikt ramiems, kas aišku, kad ne visada pavyksta, mes esam normali šeima su visais pliusais ir minusais 🙂

Asmeniškai man ilgesnės kelionės neatsiejamos su vaistų kalnu ir rūbais visoms progoms 🙂 Kaip atrodo jūsų lagaminai? Ar daug vežatės :)?

Vaistų vežamės nedaug. Matytum mūsų vaistinėlę, pasijuoktum – fyfų kosmetinė didesnė :)) Aišku, tfu tfu tfu, niekad negali žinoti. Kita vertus, visų vaistų nepasiimsi. Vaistinių ten yra, tik Filipinų ligoninės yra labai labai prastos… Kitaip yra Tailande. Medicina aukštame lygyje. Teko patirti praeitą kelionę, kai visi dėl Elzės viduriavimo ir pilvo skausmų strigom ligoninėje… Turėjom atskirą šeimyninę palatą ir labai gerą priežiūrą! Viskas baigėsi puikiai. Draudimas apmokėjo beveik 7000 lt išlaidas, tai kad draudimas būtinas!!! Šį kartą išvengėm kažko panašaus. Matyt, taip ir turėjo būti 🙂

O dėl rūbų – dar dėl ko mums patinka Azija! Vaikai turėjo vienas ilgas kelnes, vienas pėdkelnes ir po džempį. Bet su jais mes praktiškai tik atskridom ir išskridom. Draugui, atvežusiam mus į oro uostą, sudėjom visus žieminius drabužius, paskui jis mus pasiimdamas tą patį krepšį atvežė. Oro uoste apsirengėm ir išėjom ant Lietuvos žemės :)) Ten reikia tik maikių ir šortų. Beje, beveik visur yra laundry – vieną dieną rūbus palieki, kitą – pasiimi sausus ir kvepiančius. Apytiksliai 2 Eu už kilogramą 🙂

Vasario 13 d.

Balut. Taip filipiniecčai vadina virtą 17-18 dienų kiaušinį su ančiuko embrionu. Negalvojau, kad tai padarysim, bet gavosi kaip razinka kelionės pabaigai :)) this is one of must do in Filipinos :)))

Reklama

Komentarų: 2 Pridėkite savo

  1. PopoLopo parašė:

    Moka gyventi žmonės 🙂

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. dalyciux parašė:

      Sutinku :)!

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s