Nesutelpanti į rėmus

Sėdžiu su lengva suknele smulkiais ruoželiais, užsirišusi spalvotą šilkinį šalikėlį. Prastutis apdaras, bet jaučiuosi puošni. Juodu tušu pasidažau akis, rausvu lūpdažiu lūpas. Įsiveriu rankų darbo ilgesnius auskarus, kuriuos iš Afrikos draugė parvežė.

imageŠiandien noriu puoštis! Naujas etapas mano gyvenime. Jaučiuosi, kaip prabundanti iš letargo. Troškimas atrodyti gražiai plaukia iš mano vidinės būsenos, kai išgyvenu estetinį malonumą, reikšmingumą ir pasitenkinimo jausmą. Ypatingai atrodyti savaime nėra mano siekiamybė, nes be vidinės harmonijos tik profesionaliai daryta nuotrauka ant sienos glosto širdį. Esant disharmonijai pradedu lyginti tą nuotrauką su atvaizdu veidrodyje ir prasmengu į susidariusią smegduobę – atsiskiria didelė properša. Dažnai žvelgdama į save apkūnią, sunkiai susilaikau garsiai savęs nesumenkinusi. Susivokiau, kad vaikai gi mano kūno kalbą labai gerai supranta ir, kai tik galės, būtinai įvardins: “Mano mama menkino savo išvaizdą, todėl ir aš jaučiausi neįtelpanti į rėmus“. O kaip aš to nenoriu!!!

Po akimirkos pasimėgavimu savimi, pagrandukė čiupt už suknios su savo purvina rankyte. Pakeliu. Griebia už auskarų ir skaudžiai tempia žemyn. Neturiu kitos išeities, kaip persirengti patogius džinsus ir trumpus kasdieninius auskarus.

imageAtbėga mano trimetė ir nuoširdžiomis savo akutėmis išrėkia:
– Mamyte, kokia tu gazi (graži)!
O man taip norisi paneigti jos komplimentą. Paneigdama, aišku, sumenkinčiau dukrytės nuomonę ir jos išreikštą meilę man. Tad nusprendžiau kiekvieną dieną save pagirti: už šypseną, gražią suknelę, už bet ką, dėl ko pasistengiau, kad gerai jausčiausi.

Beje, kai draugės anksčiau pasakydavo, kad gerai atrodau, akimirksniu atstumdavau jų žodžius. Netikėdavau… Šiandien išmokau tiesiog nuoširdžiai padėkoti.

Žvelgdama į savo dukras labai aiškiai suvokiu, kiek daug mano požiūris nulems, ar jos priims save tokias, kokios yra. Neturiu teisės savo kompleksų perkelti dukroms! Neigiamas požiūris persiduoda.

Visą gyvenimą buvau putli ir pergyvenu dėl savo svorio. Tad nėra lengva susikalbėti su savimi ir nugalėti vidinius konfliktus šioje sferoje, netgi dukrų labui! Bet vis iš naujo stengiuosi ir bandau keistis, kad viso to “gėrio“ neperduoti kitai kartai.

Kiek įmano stengiuosi, savo žodyne nevartoti tokių žodžių, kaip “stora“ ar kitokių panašių “pagirų“. Vietoj kankinančių dietų, pradėjau gaminti kokybiškesnį maistą. Stengiuosi pamilti savo kūną! Susilaikau, kai prie stalo norisi skaičiuoti kalorijas. Sąmoningai imu džiaugtis žmonėmis ir mėgautis sveikesniu maistu. Yra produktų, kurių nevalgau ir vieną kartą, dukrai tai pastebėjus atsakiau:
– Išbandau kitokį maistą, kuris suteiks man daugiau energijos ir džiaugsmo gyvenimui.
Anksčiau pasakyčiau, kad esu stora ir noriu numesti svorį.

Užvakar, po ilgos pertraukos, nuėjau su šeima į baseiną. Visada vengdavau pasirodyti maudymosi kostiumėlyje, bet kodėl turiu apriboti gyvenimo džiaugsmą vien dėl to, kad nepriimu savęs? Beje, ten daug tokių kaip aš! Netobulų, bet besimokančių džiaugtis gyvenimu 😉

Nuolat peržengdama savo netobulumo ribą, ėmiau labiau mėgautis gyvenimu! Norėdama apsigaubti grakštumo šarmu, visų pirma, ieškau savyje ramybės ir pasitenkinimo gyvenimu. Bandau susikurti tinkamą gyvenimo stilių: kaip mąstau, ką veikiu ir, galų gale, ką valgau.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s