Aga

1995 m. Paauglės istorija. I dalis

Smagu, kai netoli yra kur išvažiuoti, kad tik ne namie! Kaimas mano išgelbėjimas! Paprašau tėvų leidimo, dažniau vieno iš tėvų, mamos ir minu tris kilometrus. O ten visko prisižiūriu. Giminaičių namas labai senas. Kambariai prasti, ankšti, tamsūs, lovos – menkos. Neretai ir gyvių ten esama. Ant grindų kažkoks nutrintas rudas kilimėlis. Toliau – medinė komoda su veidrodžiu viršuje, kaip pas mus. Dar keli seni baldai. Virtuvėje aprūkęs židinys. Langai su baltomis užuolaidomis. Sienos išklijuotos pilkais tapetais su juodomis gėlėmis. Vidury virtuvės stovi stalelis, kur ant padėklo pastatytas šviežiai pamelžtos karvės pieno trilitrinis.

19c4a90dff319a189280092c8cc67dd9Mano teta taip muša savo vyresniąją dukrą, o jauniausioji Gražina tikra princesė jos akyse! Agata už mane metais vyresnė. Kaip pelenė turi nudirbti visus ūkio darbus. Nesiseka merginai, nes niekaip neįtinka savo mamai. Teta pasikviečia ją į kambarį ir pliekia. Už bet ką. Už bet kokią smulkmeną. Su vytele iš miško. Kampe surykiuotos tam tikslui.
– Aaaa…, – girdžiu besitvardantį verksmą.
Agata nulieta mėlynėmis ir žaizdomis. Nieko, toliau eina ir darbuojasi. Man gerai. Niekas prieš mane nesmurtauja, tik gal esame vienas kitam tolimi…

Agos akys (taip ją vadinu) pavargusios nuo žemiško atšiaurumo, bet visada man labai draugiškos, pilnos meilės ir tyrumo. Viršum tų akių išraiškingi, tarsi juodai užbrėžti antakiai, o aplinkui ilgos blakstienos. Smilkiniai baltut baltutėliai. Jos trumpas, apvalainis smakras byloja apie tvirtą ir nepalaužiamą asmenybę. Liūdna, bet nuoširdi šypsena klajoja jos plonose lūpose, paryškintose gražių dantų.

Einame dažnai pasivaikščioti. Niekada neliečiame jos kančios temos. Nuo šios akimirkos niekam nepavaldi, ji kalba ilgai ir pamokomai. Matosi, kad ji mėgsta savęs paklausyti. Nuo savo pačios balso ima ir apsiramina. Dar ir miško kvapas apsvaigina ir atpalaiduoja.
Net iki sąvartyno nužingsniuojame. Plūsteli į mus nemalonus kvapas ir mes sulėtiname žingsnį.
– Ir užsimerkus atspėtum buvimo vietą, – samprotauja pusserė.
Prasmengame atliekų jūroje! Tikras šiukšlių kapinynas!
– Smarvė neatsiejama šios vietos dalis, – pratęsia savo mintį. – Jei kas prašytų apibrėžti “sąvartyno“ savoką, uoslė čia būtų vienas pagrindinių kriterijų.
Nuo skaisčios saulės akys negali įžiūrėti, kokių daiktų čia priversta. Viskas mirguliuoja. Tankiai plyksčioja dangaus mėlynėje paukščiai, kuriems čia maisto šaltinis. Nejauku, bet ramu. Čia jaučiamės valdovėmis.
– Įsivaizduoji, mes čia viską suvartojome! – sukdamasi, lyg būdama gražiausioje vietoje, krykštauja Aga.

Sutemus, įėjus į mišką, mėnulio šviesoje pastebime apuoko blizgančias akis! Pilkšvas rudumas ir tos juodos dėmės, snapas ir šio paukščio nagai baugina:
– Uu uu uu, – pasiruošęs medžioklei. Griebs kokią pelę.
Ne vienas šikšnosparnis pralekia pro galvą. Bijau, kad į plaukus neįsiveltų. Užsidedu kapišoną:
– Kaip jie taip sugeba tamsoje skraidyti? – retoriškai, nesitikėdama atsakymo garsiai stebiuosi.
– Jie turi tobulą klausą. Skirsdami tamsoje orientuojasi skleisdami ultragarsą, o ausimis gaudo grįžtantį garsą, – kaip iš enciklopedijos pasakoja Agata. – Tai vieninteliai skraidantys žinduoliai. Vaisinasi jie tik pavasarį ir pagimdo plikai aklą šikšnosparniuką.
– Nieko sau, – žaviuosi ne tik informacija, bet ir Agatos protingumu.

Per ilgai mes! Puseserė neramiai susigūžia.
– Pirmyn, mergužėle! – rodydama pirštu į bausmės celę ir skorpioniška veido išraiška teta įsako Agatai.
Klastingame šios moters veide spindi tik skaisčiai mėlynos akys, bet pasibaisėtino piktumo. Mane net šiurpas nukratė nuo jos balso. Bežiūrėdama į savo angeliuką, dviem metais jaunesnę Gražiną, akimirksniu pakeičia toną ir veido išraišką. Lyg visiškai kitas žmogus!
Čia, kaip toje pasakoje: “Elenytė gero būdo, o jos pamotė pikta“. Tik čia ne pamotė, o tikra mama, kuri paniekina savo dukters gyvenimą…

II dalis “Nepasitikiu
III dalis “Išsilaisvinau!“
IV dalis “Ne aš
V dalis “Prašėsi namo ir iškeliavo…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s